Tai BNS penktadienį patvirtino SEB finansų direktorius ir pagalbos verslui tarnybos vadovas Ramūnas Bičiulaitis.
Anot jo, bankas antrąjį ketvirtį uždirbo 81,2 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno, tam įtakos turėjo ir išaugusios grynųjų palūkanų pajamos.
Avansinį solidarumo įnašą Lietuvoje veikiantys bankai ir kredito įstaigos turėjo sumokėti iki rugpjūčio 31-osios. Lietuvoje banko licenciją turintis „Revolut Bank“ ketvirtadienį pranešė, kad į valstybės biudžetą sumokėjo 0,57 mln. eurų, o „Swedbank“ trečiadienį pervedė 25 mln. eurų.
Šiaulių bankas anksčiau pranešė, jog sumokės 2,2 mln. eurų įnašą, o „Luminor“ anksčiau skelbė tam numatęs apie 7 mln. eurų.
Valstybinė mokesčių inspekcijos (VMI) ketvirtadienį BNS teigė, kad informaciją apie visų bankų ir kredito įstaigų sumokėtą įnašą penktadienį praneš Finansų ministerija.
Lietuvos banko skaičiavimais, bendra avansinio įnašo suma turėtų siekti apie 50 mln. eurų, o per dvejus metus – apie 440 mln. eurų: už 2023 metus – apie 250 mln. eurų, už 2024 metus – daugiau nei 150 mln. eurų.
Mokėti įnašą bankus įpareigoja šiemet priimtas Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas. Avansinis įnašas skaičiuojamas nuo įstatymo įsiteisėjimo gegužės 16-ąją ir mokamas už antrąjį šių metų ketvirtį, kiti mokėjimai numatyti lapkričio 30 dieną ir 2024-ųjų vasario 28-ąją, o metinis įnašas – kitų metų birželio 15 dieną.
Jeigu metinės deklaracijos suma skirsis nuo ketvirtinių, bankai turės padengti jų skirtumą.
Mokestis skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš Europos Centrinio Banko didinamų palūkanų normų.
Mokesčio įnašus ketinama panaudoti gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.
