Pasak LSA laikinojo prezidento, Plungės rajono mero Audriaus Klišonio, savivaldai suteiktos priemonės leis „efektyviai planuoti vietos teritorijas ir kurti geresnę viešojo gyvenimo kokybę gyventojams“.
„Daug lengviau galėsime rasti sklypą naujam darželiui ar mokyklai, kokybiškai sutvarkyti ežero pakrantę, rasti tinkamą vietą antžeminiams konteineriams“, – pranešime sako A. Klišonis.
Kartu jis tikisi, kad pokytis padės pritraukti daugiau potencialių investuotojų, jiems pasiūlius tinkamesnes sąlygas, sklandžiau tvarkomą biurokratiją.
„Tai bene didžiausia tokio masto reforma Rytų Europoje, ir tai suteikia mums konkurencinį pranašumą“, – teigia A. Klišonis.
Žemėtvarka bus skaidresnė
Taip pat, sako jis, atsiejus valstybinės žemės valdymą nuo Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT), žemėtvarka bus skaidresnė. Iki šiol NŽT ir buvo valstybinės žemės patikėtine, ir užtikrino jos kontrolę. Be to, sprendimai dėl žemės nuomos ir panaudos bus priimami savivaldybės tarybose, tad bus vieši.
ELTA primena, kad nuo ketvirtadienio savivaldai patikėjimo teise perduodama valstybinė žemė miestuose ir miesteliuose, taip užbaigiant vadinamąją NŽT reformą.
Iš viso visoms 60 savivaldybių administracijų bus perduota apie 112 tūkst. ha valstybinės žemės.
Savivaldybėms perduodama 55 tūkst. žemės sklypų ar jų dalių, kurie bendrai užima 45 tūkst. ha ploto, taip pat perduodama virš 67 tūkst. ha nesuformuotos valstybinės žemės plotų.
Vilniaus miesto savivaldybei perduoti 7136 sklypai, kurie sudaro 7756 ha. Tuo metu Kauno miesto savivaldybei numatyta perduoti 5151 sklypą, kurių bendras plotas – 4899 ha.
Didžiausi valstybinės žemės sklypai perduodami Kėdainių rajono savivaldybei (184 ha) ir Klaipėdos miesto savivaldybei (177 ha).
