„Kalbant apie ateitį, kaip mes atsigausime, viskas yra mūsų pačių rankose, visos prielaidos tam yra. (...) Turime nepamiršti, kad turime ne tik efektyviai investuoti, bet ir suvaldyti skolos augimą. Tam, kad jį suvaldytume, turime įšaldyti išlaidų augimą tose srityse, kurios kažkiek gali palaukti“, – spaudos konferencijoje sakė V. Šapoka.
„Tikiu, kad ir naujoji koalicija, naujoji ministrė laikysis vidutinės trukmės skolos stabilizavimo plano tam, kad mūsų šalies finansai išliktų tvarūs“, – pridūrė jis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kadenciją baigianti Vyriausybė skyrė daug dėmesio skurdo mažinimui ir pasiekė rezultatų šioje srityje, tačiau darbas čia dar nėra baigtas.
„Dabartinė vyriausybė ėmėsi nemažai priemonių tam, kad būtų pasiektas rezultatas skurdo mažinimo srityje ir tą skaičiai patvirtino, kad rezultatai tikrai yra, bet, be jokios abejonės, reikia tą kursą išlaikyti ir ateityje, kad mažėtų ir pajamų nelygybė ir skurdo lygis“, – konstatavo V. Šapoka.
Paprašytas įvertinti, koks gali būti naujojo karantino poveikis šalies ekonomikai jis sakė, kad vertinimai atliekami, bet išvadas daryti dar ankstoka.
„Matome, kaip ir kitose pasaulio šalyse, antroji banga žinoma sukūrė dar daugiau netikrumo dėl ateities. Bet, kaip žinoma, Finansų ministerija yra labai konservatyvi darydama prognozes (...) Šiais metais, nepaisant karantino, ta prognozė išliks panaši ir mūsų ekonomikos nuosmukis sudarys maždaug apie pusantro procento, o kitais ekonomikos augimas sudarys apie 3 proc., tą patį prognozuoja labai panašiai ir EBPO“, – sakė V. Šapoka.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet turėtų susitraukti 2 proc., o 2021 metais šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 2,7 proc..
EBPO generalinis sekretorius Angelis Gurria pirmadienį teigė, kad valstybė privalo turėti ilgalaikę skolos mažinimo strategiją, tačiau tik tuomet, kai ekonomika pradės atsigauti po koronaviruso krizės.
