„Tas sektorius yra išskirtinis, kai kalba eina apie specialiuosius atidėjinius blogoms paskoloms. Tik šitas sektorius dalį jų gali įtraukti į sąnaudas. Dėl to yra galimybė svarstyti apie papildomą apmokestinimą“, – penktadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė V. Šapoka.
Jis nesiėmė vertinti Seimo teisininkų abejonių, jog didesnis bankų pelno apmokestinimas gali prieštarauti Konstitucijai, nes jis nebūtų taikomas kitoms paskolas teikiančioms, tačiau banko licencijos neturinčioms įmonėms – pavyzdžiui, greitųjų kreditų bendrovėms.
„Manau, kad dėl tokio siūlymo atitikties Konstitucijai galės pasisakyti Konstitucinis Teismas, jei to prireiks. (...) Iš teisinės pusės, manau, kad tik jis galėtų padėti tašką“, – teigė V. Šapoka.
„Tokio pobūdžio apmokestinimo yra ir kitose šalyse, pavyzdys būtų Norvegija, Islandija“, – pridūrė jis.
Seimas antradienį po svarstymo pritarė Pelno mokesčio įstatymo pataisai, numatančiai apmokestinti bankų pelno dalį, viršijančią 2 mln. eurų. Šiam pelnui būtų taikomas 20 proc. tarifas – penkiais procentiniais punktais didesnis nei yra dabar. Toks siūlymas atsirado vietoje iniciatyvos apmokestinti bankų turtą, kaip siūlė valdančiajai koalicijai priklausanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija.
Parlamento teisininkai taip pat mano, kad atsižvelgiant į pataisų galimą poveikį šalies finansų sektoriui, dėl jų turėtų būti gauta Lietuvos banko nuomonė. Taip pat atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktus, siūloma kreiptis konsultacijos į Europos centrinį banką.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas penktadienį nepritarė parlamento teisininkų išvadai, kritikuojančiai valdančiųjų planą nuo sausio papildomai apmokestinti bankų pelną. Už teisininkų išvadą balsavo 3 komiteto nariai iš opozicijos, prieš – šeši valdantieji.
V. Šapoka anksčiau sakė, kad bankų pelno mokestį padidinus iki 20 proc., į biudžetą papildomai būtų surinkta apie 20 mln. eurų pajamų.
