„Galima pastebėti, besivystančių šalių akcijų nuosmukį, tačiau tai nėra didelė naujiena, – aiškino M. Ignotas. – Pastebimas energetikos išteklių augimas, tačiau tai susiję su komplikuota situacija Egipte ir Sirijoje.“ Vis dėlto ekspertas pridūrė, kad tokie pokyčiai nėra ilgalaikiai, o artimiausiu metu situacija turėtų stabilizuotis.
Laukiama pokyčių JAV
Antroje vasaros pusėje įsivyravusi nuomonė dėl Jungtinių Valstijų skatinimo politikos pabaigos turi pagrindo. M. Ignoto teigimu, nereikėtų stebėtis rinkų reakcija, nes šios visada norės nemokamų pinigų, tačiau FED yra davęs pažadą dalinti pigius pinigus iki ekonomikos atsigavimo pradžios.
„JAV galima pastebėti atsigavimo ženklų – nedarbo lygis mažiausias per 5 metus, taip pat fiksuojamas tvarus būsto kainų augimas“, – pabrėžė „Swedbank“ atstovas. M. Ignoto teigimu, tokioms tendencijoms išliekant, FED vadovas Benas Bernankė privalės paskelbti apie monetarinės politikos pokyčius.
„Kad keisis monetarinė politika – neabejojame, tačiau taip pat labai svarbu, kas pakeis dabartinį JAV centrinio banko vadovą, nes kol kas yra šioks toks sąmyšis“, – aiškino analitikas.
Vis dėlto JAV įmonių pelningumas neatitinka lūkesčių, todėl nesikeičiant situacijai, galima tikėtis akcijų korekcijos. Nerimo į rinkas įneš ir artėjantys debatai dėl JAV skolos limito.
„JAV iždas artėja prie dugno, todėl laukia įtemptų politinių derybų laikotarpis, kuris nepatinka rinkos dalyviams dėl keliamo neužtikrintumo“, – pasakojo M. Ignotas.
Europiečiai skolinasi vangiai
Vertybinių popierių rinkose didelio atgarsio sulaukė netikėtai geri euro zonos ir kitų Senojo žemyno šalių ekonomikų rezultatai. „Dėl pirmą kartą per 2 metus fiksuoto augimo, Europos akcijų vertė pasiekė 5 metų aukštumas – staigų augimą daugiausia paskatino teigiamų pokyčių netikėtumas“, – sakė M. Ignotas.
Analitiko nuomone, Europos augimą šiuo metu palaiko augantis vidaus vartojimas bei sušvelnėjusi taupymo politika, kuriai švelnėjant, ilgainiui galima tikėtis dar didesnio vidaus vartojimo augimo.
Vis dėlto didžiausią nerimą kelia neigiamą pokytį sindikuojantis Europos kreditavimas. „Nors Europos centrinis bankas (ECB) laiko beveik nulines palūkanas, pinigai vartotojų ir verslo nepasiekia“, – sakė M. Ignotas.
Paklaustas ar galima tikėtis, kad ECB paseks FED pavyzdžiu ir kels palūkanų normą, M. Ignotas atsakė manantis, kad 2-3 metų bėgyje palūkanų norma augs, tačiau ECB stengsis ją išlaikyti kuo mažesnę.
„Kadangi verslo ir gyventojų kreditavimas išlieka žemame lygyje, ECB bus priverstas skatinti likvidumą, taigi ir palaikyti nedidelę palūkanų normą“, – sakė „Swedbank“ analitikas. Pastarasis pridūrė, kad artėjantys kapitalo reikalavimo pokyčiai prisidės prie centrinio banko noro mažinti įtampą finansų sektoriuje.
Besivystančių rinkų laukia iššūkiai
Vasarą pastebėtą kapitalo pasitraukimą iš besivystančių rinkų galima sieti su galimais pokyčiais JAV monetarinėje politikoje. „Per vieną savaitė buvo fiksuojamas 6 mlrd. JAV dolerių (15,6 mlrd. litų) kapitalo pasitraukimas, tačiau tai yra trumpalaikis spaudimas“, – sakė M. Ignotas.
Pastarojo teigimu, daug svarbiau kokių priemonių besivystančios šalys imsis ilguoju laikotarpiu. „Užsienio prekybos balansas blogėja, o turint omenyje, kad šios šalys augimą grindžia eksportu – neramu kaip bus tvarkomasi su tokia situacija“, – pasakojo analitikas.
M. Ignotas pridūrė, kad lengvos išeities šioje situacijoje nėra – egzistuoja didelis struktūrinių reformų poreikis, todėl lieka nežinia dėl ateities.
Augimą skatins ir vidaus vartojimas Kalbėdamas apie situaciją Baltijos šalių vertybinių popierių rinkose M. Ignotas teigė besidžiaugiantis, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos biržos labiau stebi Europą ir neypatingai reaguoja į įvykius Centrinėje ir Rytų Europoje.
„Pavyzdžiui, Varšuvos akcijų biržoje buvo fiksuotas nuosmukis dėl Lenkijos vyriausybės sprendimo perimti pensijų fonduose esančias valstybės obligacijas“, – sakė analitikas. M. Ignotas pridūrė, kad ilguoju laikotarpiu toks sprendimas atsilieps Lenkijos vertybiniams popieriams, mat vyriausybė, perimdama obligacijas, investuotojams nusiuntė ne kokią žinią.
„Swedbank“ analitikas pasakojo, kad galima pasidžiaugti ir atsigaunančių Lietuvos vidaus vartojimu. „Augimas tampa tvaresnis – jei dar nesenai nerimavome, kad lėtėjant eksportui, iššvaistysime augimą, dabar tikimės, kad metų gale vidaus vartojimas sudarys pastebimą augimo dalį.“, – sakė M. Ignotas.
