Tad rytoj alkoholio parduotuvėse nebus galima įsigyti išvis, nors paprastai jis būtų parduodamas nuo 10 iki 15 val.
O pirmadienį, kai dauguma ugdymo įstaigų švęs naujų mokslo metų pradžią, alkoholis bus parduodamas nuo 10 iki 20 val.
Šią tvarką svarstoma keisti, bet tam pritaria ne visi. Visgi prekybininkams yra palikta teisė pasirinkti, ar prekybą alkoholiu riboti ir perkeltos šventės metu, t. y. pirmadienį.
Už alkoholio pardavimus – baudos
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) pabrėžia, kad alkoholio vartojimas ir mokslas bei žinios yra tarpusavyje nesuderinami dalykai.
Tad draudimas prekiauti alkoholiu rugsėjo 1 d. galioja jau nuo 2006 metų, siekiant didinti gyventojų sąmoningumą ir verslo atsakingumą alkoholio klausimais.
NTAKD kartu su policijos įstaigomis kasmet prižiūri ir tikrina prekybos vietas, siekiant užtikrinti tinkamą šio draudimo laikymąsi:
„Jeigu gyventojai pastebi, kad šią dieną parduotuvėse galima įsigyti alkoholinių gėrimų, jie turėtų nedelsiant informuoti Lietuvos policiją arba departamentą, kad būtų įmanoma operatyviai nustatyti pažeidimus.“
Pažymėtina, kad už šių reikalavimų nesilaikymą skiriama bauda nuo 144 iki 579 eurų, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per 2 metus nuo baudos paskyrimo, skiriama 579–1448 eurų bauda.
Už alkoholinių gėrimų pardavimą asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, skiriama 289–868 eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per 2 metus nuo baudos paskyrimo, gresia bauda nuo 868 eurų iki 1448 eurų.
Draudimo diena nėra perkeliama, bet prekybininkai gali rinktis
Įstatyme numatytas prekybos alkoholiu ribojimas Rugsėjo 1-ąją, pagal pasirinktą šventės dieną, į rugsėjo 2-ąją dieną automatiškai perkeliamas nėra.
Į šias kalendorines spragas politikai jau buvo atkreipę dėmesį – 2023 m. vasarą Seimas buvo pritaręs siūlymui, kad tai, ar alkoholiniai gėrimai būtų parduodami Rugsėjo 1-ąją, lemtų savaitės diena.
T. y. rugsėjo 1 d. sutapus su laisvadieniu, alkoholio prekyba būtų draudžiama ne rugsėjo 1 d., o artimiausią darbo dieną. Tačiau kol kas šis siūlymas nėra priimtas.
Vis tik visiems prekybininkams yra palikta teisė pasirinkti, ar jie planuoja apriboti prekybą alkoholiu ir perkeltos šventės metu.
O NTAKD pamini, kad, pirmajai mokslo metų dienai sutampant su poilsio diena, objektyviai neįmanoma nustatyti visuotinio draudimo prekybai alkoholiniais gėrimais, kadangi susidaro situacijų, kai įvairios ugdymo įstaigos pirmąją mokslo metų dieną gali švęsti skirtingu metu.
Dėl to, departamento teigimu, būtų nepasiektas draudimo tikslas – mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą moksleiviams.
Šluojamos alkoholio lentynos ir sutrikę užsieniečiai
Kaip anksčiau naujienų portalui tv3.lt yra komentavę prekybos tinklai, alkoholio pardavimai Rugsėjo 1-osios išvakarėse ir dieną po šventės išauga ir 10 proc., ir 25 proc. Kai kur siekia net 35–40 proc.
Šia proga mažiau yra perkamas alus, o daugiau putojantis vynas ir stiprieji gėrimai.
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovai minėjo, kad, nors šis draudimas galioja jau daug metų, kartais pirkėjams tenka apie jį priminti: „Tačiau mūsų tinklo lankytojai į tokį priminimą reaguoja supratingai ir geranoriškai.“
„Iki“ komunikacijos vadovė nurodė, kad tokių atvejų būna, bet ne tarp lietuvių – daugiausia šio draudimo nesupranta užsienio svečiai ar čia gyvenantys emigrantai:
„Jiems keista yra suvokti, kad rugsėjo 1 d. alkoholinių gėrimų parduotuvėse nenusipirksi. Mūsų pardavėjų klausinėja apie priežastis. Lietuviai yra jau pakankamai susipažinę su tvarka, ką rodo ir rugpjūčio 31 d. padidėję pardavimai.“
Alkoholio vartojimas sumažėjo 3,7 litro
NTAKD atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje yra matomi teigiami alkoholio vartojimo pokyčiai: pastarąjį dešimtmetį jis pastebimai mažėjo.
Lietuva pasižymėjo ir kaip labiausiai alkoholio suvartojimą sumažinusi EBPO šalis – nuo 14,7 l alkoholio 2011 metais buvo pereita prie 11 l alkoholio 2023 metais.
Be to, gausus epizodinis alkoholio vartojimas Lietuvoje buvo kiek mažiau paplitęs nei vidutiniškai EBPO šalyse.
„Galime konstatuoti, kad valstybės alkoholio politika duoda teigiamus pokyčius mažinant alkoholio vartojimą ir jo keliamą žalą.
Svarbu išlaikyti gerąją praktiką ir taikyti veiksmingas priemones mažinant alkoholinių gėrimų prieinamumą ir didinant gyventojų informuotumą bei sąmoningumą“, – sakė NTAKD.
Gyventojų požiūris į alkoholio draudimus
Pagal naujausią (2024 m. gegužės mėn.) NTAKD užsakymu atliktą reprezentatyvią 18–74 m. Lietuvos gyventojų apklausą, 66 proc. gyventojų pritartų siūlymui drausti nepilnamečiams pardavinėti tokius nealkoholinius gėrimus, kaip alų, sidrą, vyną ar pan.
43 proc. apklaustų gyventojų pritartų siūlymui drausti alkoholinius gėrimus primenančių gėrimų reklamą, t. y. nealkoholinio alaus, sidro, vyno ir kt.
72 proc. gyventojų sutinka, kad valstybė turi apsaugoti savo gyventojus nuo žalos, susijusios su alkoholio vartojimu.
Su tuo nesutinka tik kas penktas (19 proc.) apklaustas gyventojas. Pasak departamento, galima pasidžiaugti, kad su tokiu teiginiu labiau sutinka jaunimas iki 30 metų (79 proc.).
Kaip rodo apklausa, alkoholį vartojo 86 proc., o nealkoholiniu gėrimus – 60 proc. gyventojų.
Pastebima, kad nealkoholiniai gėrimai yra populiaresni tarp jaunimo nei kitose amžiaus grupėse.
„Džiugina tai, kad nemaža dalis gyventojų norėtų visiškai atsisakyti alkoholio vartojimo. 2024 m. 1 iš 3 kada nors alkoholį vartojusių 18–74 m. gyventojų atsakė, kad bandė ar norėtų pabandyti visiškai atsisakyti alkoholio ir gyventi blaiviai“, – rašoma NTAKD svetainėje.