Ekspertai teigia, kad kai kuriose autokratinėse šalyse naudotis VPN būna sudėtinga ir dažnai ne itin saugu.
Blokuojama prieiga prie pasaulinių platformų
„Euronews“ skelbia, kad Kremliui uždraudus tokius socialinius tinklus kaip „Instagram“, VPN paslaugų paklausa Rusijoje išaugo net 2 tūkst. proc.
Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucija „Roskomnadzor“ jau užblokavo prieigą prie pasaulinių technologijų milžinių platformų, tarp kurių – „Facebook“, „Twitter“ ir „Instagram“, taip pat uždraudė kelias nepriklausomas žiniasklaidos priemones, užblokavo tarptautinių naujienų organizacijų, tokių kaip BBC, Amerikos balso ir Laisvosios Europos radijo, svetaines.
Vartotojai Rusijoje bando apribojimus apeiti naudodami VPN (virtualus privatus tinklas) paslaugas, tačiau šalyje jau praėjusiaisiais metais kai kuriuos jų uždrausta naudoti. Draudžiamų VPN teikėjų sąrašas nuolat plečiasi.
Kauno technologijos universiteto (KTU) kibernetinio saugumo įgaliotinis ypatingos svarbos informacinei infrastruktūrai Šarūnas Končius kalbėjo, kad Rusijoje yra itin ribojamas internetas.
„Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje internetas cenzūruojamas, o Rusijoje ypač smarkiai ribojamas. Todėl vienas iš būdų prieiti prie blokuojamų svetainių, socialinių tinklų – naudoti VPN paslaugas. Rusijos gyventojai šia galimybe ir stengiasi pasinaudoti, tačiau kuo toliau, tuo labiau gali būti ribojami ir skirtingi VPN paslaugų teikėjai“, – teigė Š. Končius.
Ekspertai pastebi, kad nors Rusijos interneto apribojimai kol kas nėra tokie griežti kaip Kinijoje, Kremlius jau kurį laiką stiprina informacijos kontrolę. Tiesa, net ir blokuojant svetaines ir serverius, rusai vienu ar kitu būdu randa galimybes pasinaudoti VPN paslaugomis.
Kas yra VPN ir kaip jis veikia?
VPN – tai virtualus privatus tinklas, t. y. paslauga, kuri apsaugo vartotojo interneto ryšį ir privatumą internete.
Š. Končius atkreipė dėmesį, kad tai ypač svarbu nešifruotą belaidžio interneto ryšį viešojoje erdvėje naudojantiems vartotojams.
„Siunčiant duomenis VPN pagalba, sukuriamas specialus šifruotas duomenų tunelis, kuris apsaugo vartotojo tapatybę, nes jo pirminis IP adresas yra paslepiamas. Tokiu būdu naudojantis internetu duomenys yra užšifruoti ir saugūs, o juos pavogti ar sužinoti, kokia informacija perduodama yra gana sudėtinga“, – pabrėžė Š. Končius.
VPN paslepia vartojo IP adresą leisdamas tinklui peradresuoti jį per specialiai sukonfigūruotą nuotolinį serverį, kurį valdo VPN paslaugos teikėjas. Tai reiškia, kad jei vartotojas naršydamas internete naudojasi VPN, VPN serveris tampa vartais, per kuriuos vartotojas patenka į internetą.
VPN sukuria saugų ryšį tarp vartotojo ir interneto. Be to, VPN ryšys yra apsaugotas nuo išorinių atakų.
„Vadinasi, nei interneto paslaugų teikėjas, nei kitos trečiosios šalys negali stebėti vartotojo naršymo istorijos, žinoti, kokiose svetainėse jis lankosi, kokius duomenis siunčia ar gauna internetu. Tačiau tai nereiškia, kad visos šios informacijos negali žinoti VPN paslaugų teikėjas“, – sakė Š. Končius.
VPN naudoja daugelis įmonių
VPN ne tik užtikrina saugesnį naršymą – apsaugo nuo įsilaužėlių ir kibernetinių nusikaltėlių, bet ir leidžia vartotojui jaustis laisvesniam, nes naudojant VPN prieinama prie blokuojamo turinio. Pavyzdžiui, Rusijos vartotojų atveju, įmanoma gauti prieigą prie skirtingų svetainių, internetinių paslaugų ir informacijos, kuri dėl cenzūros neteikiama valstybiniais žiniasklaidos kanalais.
Š. Končius atkreipė dėmesį, kad kuriose šalyse yra ribojamas turinys, o naudotis VPN gali būti sudėtinga.
„Pasaulyje yra tokių autokratinių šalių, tarkim, Kinija, kurios riboja kažkokį turinį, informaciją, todėl tos šalies gyventojams ar lankytojams tenka naudotis VPN paslaugomis. Svarbiausia – prisijungti prie tinklo ir pasiekti VPN paslaugą. Tačiau kartais tai padaryti gali būti sudėtinga“, – tikina Š. Končius.
Specialisto teigimu, daugelis įmonių naudoja VPN paslaugas, nes jos suteikia galimybę įmonės darbuotojams saugiai pasiekti įmones vidines sistemas nebūnant darbo vietoje.
„Universitete naudojame VPN, kad bendruomenės nariai galėtų prisijungti prie universiteto kompiuterių tinklo išvykę į komandiruotę, būdami laisvalaikio erdvėje ar dirbdami iš namų. VPN imituoja buvimą darbo vietoje – tokiu atveju suteikiami IP adresai iš universiteto rėžio, todėl darbuotojas gali prisijungti prie jam reikalingų vidinių sistemų. Nenaudojant VPN paslaugos, tai padaryti būtų gerokai sudėtingiau ir ne taip saugu“, – sako Š. Končius.
Galimi keli VPN tiekėjai
VPN rinka nuolat plečiasi VPN atsirado maždaug 1990-aisiais. Tuo metu šiomis paslaugomis daugiausiai naudojosi įmonės. Viskas pasikeitė 2010 m., kai ėmė populiarėti komercinės VPN paslaugos privatiems vartotojams. Šiuo metu apie 30 proc. interneto vartotojų visame pasaulyje naudojasi VPN tiekėjų paslaugomis. 62 proc. visų VPN vartotojų yra vyrai, o apie 39 proc. VPN vartotojų yra 16–24 metų amžiaus. VPN tiekėjų rinkoje – šimtai.
Rinkoje taip pat prieinamos ne vieno lietuviško tiekėjo VPN paslaugos. Pavyzdžiui, antruoju Lietuvos vienaragiu tapusi įmonė „Nord Security“ teikia vieną populiariausių VPN paslaugų „NordVPN“, prieinamą daugelyje pasaulio šalių – šiomis paslaugomis naudojasi daugiau nei 14 mln. vartotojų.
„Statista“ duomenimis, daugiau nei pusė visų VPN vartotojų (51 proc.) naudoja jį norėdami apsaugoti savo privatumą prisijungus prie laisvai prieinamo viešo interneto; 44 proc. norėdami internete naršyti anonimiškai; 37 proc. užtikrinti saugų bendravimą; 23 proc. gauti prieigą prie ribojamų svetainių, 22 proc. – prisijungti prie darbinių sistemų.
„SurfShark“ statistika apie interneto vartotojus atskleidžia, kad VPN naudojimas globaliu mastu nuolat auga, ypač pradėjus naudoti išmaniuosius telefonus ir išaugus interneto naudojimui verslo sandoriams ir išpopuliarėjus nuotoliniam darbui.
„Grand View Research“ duomenimis, 2016 m. VPN rinkos vertė buvo tik 16,15 mlrd. dolerių. Prasidėjus COVID-19 pandemijai VPN rinka augo sparčiau nei prognozuota – per ketverius metus rinka išsiplėtė ir 2020 m. pasiekė 30 mlrd. dolerių. Tikimasi, kad 2027 m. ji viršys 92 mlrd. dolerių. Šiuo metu susidomėjimas VPN ypač išaugo Rusijoje ir Ukrainoje, vasario 24 d. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą.
