Viena iš tokių yra pensijų kaupimas privačiuose pensijų fonduose. Naujienų portalui tv3.lt keli skirtingi šaltiniai valdančioje koalicijoje patvirtino, kad yra rengiamos panašios svarbos ir apimties permainos, kokios buvo 2019 m.
Didžiausių klausimų gali kilti dėl to, kokią dalį pinigų būtų galima susigrąžinti nutraukus kaupimą, ar (kaip) tokios išmokos būtų apmokestinamos.
Kas atiteks žmogui, o kas – „Sodrai“?
Patikimų šaltinių teigimu, kaip tada, taip ir dabar, pensijų kaupimą fonduose bus leidžiama nutraukti visiems.
Žinoma, tam reikės priimti įstatymų pataisas Seime. Vis dėlto panašu, kad didžiausia jo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, kuriai pristatytos „vidinio naudojimo“ priemonės socialinės apsaugos srityje, yra linkusi palaikyti siūlymą dėl naujo „lango“ pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose.
Primename, kad pastarąjį kartą pusmetį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. gyventojai turėjo teisę visiškai nutraukti pensijos kaupimą ir iki to laiko jau sukauptą sumą pervesti į „Sodrą“.
Dėl tokio žingsnio buvo visiškai atstatytos pensinės teisės į socialinio draudimo senatvės pensiją. Jos buvo mažinamos už visą laiką, nuo kaupimo pradžios iki 2019 m., nes į pensijų fondus buvo pervedama gyventojo „Sodros“ įmokų dalis.
Po tuometinių pakeitimų „Sodros“ įmokų dalis į fondus nepervedama ir būsima „sodrinė“ pensija dėl to nemažinama. Tačiau pervedama 3 proc. priskaičiuoto darbo užmokesčio, dėl ko į rankas darbuotojai gauna mažiau pinigų.
Kadangi anuomet kaupimui buvo skiriama privalomų „Sodros“ įmokų dalis, tai ir nutraukus kaupimą visa sukaupta suma buvo pervedama jai.
Pastaruosius 6 metus darbuotojai kaupimui skyrė ne privalomų įmokų, bet atlyginimo dalį. Dėl to bent už šį laikotarpį sumokėtos sumos turėtų būti laikomos asmenine nuosavybe ir po nutraukimo turėtų būti išmokėtos žmonėms.
Ar apmokestins, ar pinigus padovanos?
2019 m. buvo priimti dar keli labai svarbūs pakeitimai. Pavyzdžiui, nuspręsta, kad kaupiantiems fonduose iš valstybės biudžeto (t. y. visų mokesčių mokėtojų pinigų) bus pervedama „skatinamoji įmoka“, kurią sudaro 1,5 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Šios sumos iš valstybės biudžeto nebuvo kaupiančiojo asmeninė nuosavybė. Dėl to, jeigu kaupimas būtų nutrauktas atsiradus naujam „langui“, šie pinigai veikiausiai neturėtų būti pervedami žmogui, o grąžinami į valstybės biudžetą arba galbūt į „Sodrą“, kurios pensijos bendroji dalis bet kokiu atveju finansuojama iš valstybės biudžeto.
Paprastai kalbant, priklausomai nuo to, kiek laiko žmogus kaupia, kaupimui galėjo būti skirtos tiek jo asmeninės, tiek „Sodros“, tiek valstybės biudžeto lėšos.
Galiausiai visa fonde kaupiamo turto vertė keitėsi priklausomai nuo to, kaip kurį laiką keitėsi vertybinių popierių, į kuriuos fondas investavęs, vertė. Sprendžiant apie kaupimo nutraukimo sąlygas, teks nuspręsti, ir kam kiek grąžinti padidėjusios vertės: ar visą žmogui, ar proporcingai jam, „Sodrai“ ir valstybės biudžetui.
Bet ir tai nėra visi keblumai, susiję su pensijų kaupimo nutraukimu. Jeigu kaupimą nutraukiantiems žmonėms būtų leidžiama išsiimti ir tą sukaupto turto dalį, kuri atsirado iki 2019 m., tuomet kiltų klausimas dėl išimamų sumų apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu.
Pavyzdžiui, Estijoje atsiimant lėšas iš pensijų fondų taikomas 10 proc. arba 22 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestis.
Ketvirtadienį 14 val. Socialinės apsaugos ministerijoje viešai bus pristatyti visi pasiūlymai dėl tolesnio pensijų kaupimo ar jo nutraukimo. Spaudos konferenciją apie tai bus galima pamatyti naujienų portale tv3.lt.
