Jeigu ministrės pažadai bus įgyvendinti, vidutinė senatvės pensija turėtų padidėti 187 eurais ir pasiekti 854 eurus.
Vidutinė pensija kils iki 854 eurų?
„Pradžiai mums reikia pirmo žingsnio – (priimti – ELTA) antrą pakopą. (…) Reikia žingsnis po žingsnio eiti nuosekliai ir antrąją pakopą tikiuosi uždaryti iki liepos pirmos dienos. (…) O tada nuo rudens startuojame su pirma pakopa ir greičiausiai tie sprendimai ateis jau kitoje, pavasario sesijoje“, – Seimo demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijoje antradienį kalbėjo ministrė.
„Ruošiamas planas dėl intensyvesnio pirmos pakopos indeksavimo, nes mes per mažai investuojame į pirmą pakopą, per mažai jai dėmesio skiriame, dėl to tos pensijos ir mažos“, – sakė I. Ruginienė.
Nors ji pabrėžė, kad kol kas svarstymai dėl konkrečių finansavimo šaltinių ir būdų didinti gyventojų „Sodros“ pensiją yra pradinėje stadijoje, neatmetama, jog priėmus pokyčius per ketverius metus pajamų pakeitimo norma – kitaip sakant santykis tarp mokamos pensijos dydžio ir gauto atlyginimo – galėtų pasiekti 60 proc.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra 667 eurai, o vidutinė alga – 1424 eurai po mokesčių. Taigi pensija sudaro beveik 47 proc. atlyginimo.
Jeigu vidutinė pensija būtų 60 proc. vidutinio atlyginimo, tuomet jos dydis turėtų siekti 854 eurus. Taigi vidutinę pensiją reikėtų padidinti bent 187 eurais. O jeigu vidutinis atlyginimas toliau augs, tuomet vidutinė pensija turėtų didėti dar sparčiau.
Sparčiau didins individualią pensijos dalį
Lietuvos banko (LB) skaičiavimais, dabar ši norma siekia apie 50 proc., tačiau, priėmus Vyriausybės siūlomus antros pakopos pokyčius, iš papildomo kaupimo pasitraukusiems gyventojams iki 2050-ųjų ji galėtų sumažėti iki 40 proc.
„Yra papildomi skaičiavimai, kiti finansiniai resursai, mūsų fokusas dabar yra tos papildomos pensijos dalies spartesnis indeksavimas“, – demokratų frakcijoje sakė viceministras Eitvydas Bingelis, teigdamas, kad šiuo metu bet kokie pensijų pakeitimo normos skaičiavimai yra ankstyvi.
Anot I. Ruginienės, taip pat būtina subalansuoti „Sodros“ rezervo augimo ir pirmos pakopos pensijos indeksavimo tempus.
„Dar vieną mitą turime paneigti – kad iškuopsime visą „Sodros“ rezervą, turime paneigti tą mitą, tai tam ir pasiėmėm laiko išdirbti viziją (dėl pirmosios pakopos indeksavimo – ELTA)“, – aiškino I. Ruginienė.
Pirmosios pakopos sistemoje privalomai dalyvauja kiekvienas dirbantysis, kuris moka „Sodros“ įmokas.
Šios įmokos netampa dirbančiojo pensija, pagal jų dydį gyventojai renka taškus, nuo kurių priklauso, kokią pensiją jie gaus senatvėje. Pensijos dydį ir jos santykį su darbo užmokesčiu nustato Seimas.
Pensijos indeksuojamos kiekvienų metų pradžioje, atsižvelgiant į vidutinio atlyginimo augimą ir infliaciją.
Seime šiuo metu svarstomi antrosios pensijų pakopos pokyčiai, kuriais būtų atsisakyta automatinio įtraukimo į kaupimą, gyventojams būtų leidžiama vieną kartą išsiimti 25 proc. sukauptų lėšų ir nustatytas beveik 2 metų pasitraukimo iš kaupimo langas.
Netenkinant atnaujintoms sąlygoms, gyventojams siūloma leisti atsiimti savo lėšomis į antrąją pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį, o valstybės subsidija būtų perkeliama į pirmos pakopos, vadinamąją „Sodros“ pensiją.
Numatytos tris sąlygos – liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba – kai žmogus galėtų be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas.
Iki pensijos vieną kartą būtų galima atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, susimokėjus 3 proc. nuo išsiimamos sumos – tačiau atsiimti galima būtų ne daugiau negu įmokėta suma.
Visas sukauptas lėšas, atskaičius 3 proc., atsiimti galėtų iki privalomo anuiteto sumos sukaupęs arba mažiau nei 5 metų iki pensinio amžiaus esantis žmogus.
Seimo posėdžių salėje ministerijos siūlymai turėtų atsidurti po dviejų savaičių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!