Pasak Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, tokia tvarka dalį neapsisprendusių dėl skiepo žmonių nublokštų į „antivakserių“ pusę, o darbdaviams gali būti sunkiau rasti darbuotojų.
„Taip išeina, kad ateinant pokalbiui dėl darbo pirmas klausimas bus, ar tu pasiskiepijai, ir pagal tai darbuotojas bus vertinamas. Atrodo ganėtinai keistai, matant besiskiepijančių skaičius. Tikrai nesame blogiausioje situacijoje, lyginant su Europos Sąjunga, kodėl reikia taip desperatiškai gąsdinti žmones, visiškai nesuprantama“, – BNS sakė I. Ruginienė.
Anot jos, būtų logiška, jei nepasiskiepijusiems žmonėms būtų apribotos kai kurios nebūtinos paslaugos, pramogos, o ne galimybė dirbti.
Pasak jos, dalis nepasiskiepijusiųjų yra persirgę, be to, kai kurie kol kas negali to padaryti, nes dirba ilgas darbo valandas.
„Šitos galimybės dar nesame apsvarstę, bet visus nepagrįstai dedame į „antivakserių“ grupę nesiaiškindami priežasčių. Nesuprantu, kas darosi su mūsų valdžia, galbūt reikėtų ieškoti kitų galimybių visą tai pasiekti“, – sakė I. Ruginienė.
Darbdadaviai siūlo ieškoti alternatyvų nesiskiepijančių darbuotojų nušalinimui
Darbdaviai yra linkę palaikyti valdžios siūlymą griežčiau reaguoti į nuo koronaviruso nesiskiepijančius darbuotojus, pavyzdžiui, nušalinti juos nuo pareigų, tačiau pabrėžia, kad reikia ieškoti ir tokio sprendimo alternatyvų bei nuspręsti, kas bus daroma su nuo darbo nušalintais asmenimis,
Kitaip, pasak darbdavių atstovų, ne tik ims trūkti darbuotojų, bet ir galima sulaukti neigiamos darbuotojų reakcijos – maištų, teisinių ginčių.
„Mes visada sakėme, kad reikia alternatyvos – jeigu žmogus gali įrodyti, kad jis neužsikrėtęs, testuojasi net už savo pinigus, ta alternatyva turi būti“, – BNS teigė Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
Kitaip, pasak jo, tokiais nušalinimais bus supriešinta visuomenė ir ji gali kilti protestai.
„Labai supriešinsime visuomenę ir kitas dalykas – turėsime įtampą su darbuotojais, kurių dabar ir taip trūksta. (...) Jeigu turėtume darbuotojų perteklių, būtų gerai. Bet mes jų dabar visose pakampėse ieškome“, – teigė jis.
D. Arlauskas prognozuoja ir neigiamas darbuotojų reakcijas.
„Gali žmonės išeiti ir į gatves. Matome, koks visuomenėje nusiteikimas“, – BNS tvirtino darbdavių atstovas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius BNS sakė, kad palaiko nesiskiepijančių darbuotojų nušalinimo nuo darbo idėją, tačiau pabrėžė, kad reikia ir sprendimų ką daryti su nušalintais darbuotojais.
„Galimybė pakeisti darbuotoją pasiūlant kam kitą darbą pakeičiant jo darbo vietą arba nekontaktinį, nuotolinį, jeigu tokia galimybė egzistuoja. Tai yra pirmoje eilėje, o antroje eilėje, jeigu visgi nėra kitokio darbo pasiūlymo jam, svarstyti, ar išleisti atostogų, ar iš viso paleisti“, – teigė V. Janulevičius.
Pasak jo, tokiu atveju nesiskiepijantis darbuotojas į atostogas būtų išleidžiamas savo sąskaita.
V. Janulevičius sako, kad iki šiol pačios įmonės negali imtis jokių priemonių prieš nesiskiepijančius darbuotojus – įpareigoti dirbti nuotoliniu būdu, perkelti juos į kitas darbo vietas ar išleisti nemokamų atostogų.
„Teisiškai – ne, turime eiti per Ginčų komisiją. Turime galimybę tik atleisti iš darbo ir išmokėti kompensaciją“, – aiškino V. Janulevičius.
I. Šimonytė trečiadienį pasiūlė galimybę nušalinti darbuotoją nuo pareigų, jei jis atsisako skiepytis ne dėl medicininių priežasčių ir negali dirbti nuotoliniu būdu.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė patikino, jog tokia įstatymo nuostata yra rengiama ir bus teikiama Seimui.
