Sausio 22 dieną Rusijos centrinis bankas (RCB) informavo baigiąs savo vykdytą laipsnišką nacionalinės valiutos rublio devalvaciją.
Iš viso nuo praėjusių metų lapkričio 11 dienos RCB spėjo sumažinti rublio kurso apatinę svyravimo ribą JAV dolerio ir euro krepšelio atžvilgiu 20 kartų. Priminsime, kad tokiais veiksmais buvo siekiama padėti šalies ekonomikai prisitaikyti prie smarkiai pasikeitusių šalies vidaus ir išorės ekonominių sąlygų, rašoma banko „Finasta“ investicijų stratego Andrius Adomkaus parengtame komentare.
Banko „BNP Paribas“ duomenimis, nuo 2008 metų rugpjūčio iš Rusijos spėjo pasitraukti jau daugiau kaip 278 mlrd. JAV dolerių kapitalo. Tvyrant tokiam milžiniškam rublių pardavėjų spaudimui, valiutos kursui palaikyti buvo išleista 34 proc., arba 201,9 mlrd. JAV dolerių šalies tarptautinių užsienio atsargų. RCB nusprendus paspartinti rublio devalvacijos žingsnius, praėjusią savaitę šalies užsienio valiutos atsargos sumažėjo dar 30,3 mlrd. JAV dolerių.
Sparčiai senkant Rusijos užsienio valiutos atsargoms, praėjusios savaitės RCB veiksmai greičiausiai reiškia ne ką kita kaip kapituliaciją pripažįstant, kad daugiau nebeketinama eikvoti rezervų, sukauptų daugiausia iš senkančių gamtinių išteklių eksporto.
Daugelis ekspertų ne kartą perspėjo Rusijos vyriausybę, kad pasirinkus laipsnišką valiutos devalvavimo strategiją šalis gali likti prie suskilusios geldos, t. y. didėja rizika ateityje turėti ne tik silpną valiutą, bet ir netekti didžiosios dalies valstybės finansiniam stabilumui garantuoti gyvybiškai svarbių tarptautinių atsargų.
Šią savaitę tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ įspėjo, kad tolesnis Rusijos užsienio rezervų nuosmukis gali lemti šalies kredito reitingų sumažinimą. Šiuo metu Rusijos ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingas siekia BBB+. Tai vienas žemiausių investicines pakopos reitingų - vos trimis lygiais aukštesnis už spekuliacinį, kurį užsienio investuotojai vadina „šiukšliniu“ (angl. junk) ir neretai bando aplenkti saugiu atstumu. Be abejonės, tokia įvykių eiga dar labiau apsunkintų ekonominių problemų kamuojamos Rusijos galimybes palankiomis sąlygomis pasiskolinti lėšų užsienyje.
Negatyvus poveikis lietuviškam kapitalui
Drastiškas rublio kritimas smogia ir Lietuvos verslininkams. Devalvacija eksporto rinkoje visada yra bloga žinia eksportuotojams, mat jų produkcija eksporto rinkos gyventojų ir įmonių kišenėms tampa gerokai brangesnė, palyginti su vietine produkcija. Dėl to gali tekti sumažinti prekių kainas arba netekti dalies užsakymų.
Išliekantis rublio nuvertėjimo pavojus kelia tolesnio lietuviškų priekių konkurencingumo mažėjimo grėsmę, tad šiemet lietuviškas eksportas į Rusiją turėtų neabejotinai smukti. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, pernai sausio-lapkričio mėnesiais Lietuvos eksportas į Rusiją sudarė didžiausią - 15,8 proc. viso šalies eksporto dalį, arba iš viso apie 8,7 mlrd. litų per metus.
Taigi nuostoliai dėl rublio nuvertėjimo Lietuvos verslui gali būti gana rimti. Daugiausia į Rusiją Lietuva išveža mašinų ir mechaninių įrengimų bei įrenginių, buitinės technikos (pvz., šaldytuvų), naudotus automobilius, maisto produktus (augalininkystės, pieno, mėsos), plastikus, tad šių prekių eksportuotojams bus sunkiausia. Pagrindiniai Lietuvos gamintojų svertai prarandamam konkurencingumui amortizuoti susiję su skaudžiais dalykais - darbo užmokesčio ir kitu sąnaudų mažinimu.
Tolesnis rublio devalvavimas neigiamai atsilieps ir lietuviams investuotojams, turintiems šia valiuta denominuoto finansinio turto (nuvertėjant valiutai, ja denominuoto turto verte mažėja). Kita vertus, šis nuvertėjimas nėra amžinas – atsigavus pasaulinei ekonomikai ir pagerėjus Rusijos verslo konkurencingumui, investicijų vertė ateityje greičiausiai turėtų atsitiesti.
