„Šį mažėjimą daugiausia lėmė dėl geopolitinių priežasčių besitęsiantys krovinių vežimo iš Baltarusijos ir Rusijos draudimai ir apribojimai, taikomi ne tik krovinių vežimui į Lietuvą, bet ir tranzitui“, – pranešime teigė RRT Geležinkelių ir pašto reguliavimo grupės ekspertas Rūtenis Vanagas.
Anot jo, 2022 metais 64 proc. mažėjusios krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais apimtys 2023 metais sumažėjo dar 37,4 proc. iki 2,5 mlrd. neto tonų kilometrais.
„Ženklų krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais apimties smukimą iš dalies kompensavo krovinių vežimo vietiniais maršrutais augimas, nes padidėjo tam tikrų krovinių, pavyzdžiui, statybinių medžiagų, skirtų infrastruktūrai gerinti, naftos produktų ir pan. gabenimo poreikis“, – teigė R. Vanagas.
2023 metais Lietuvos viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais naudojosi tie patys keturi vežėjai, kaip ir 2022 metais – vienas keleivių vežėjas „LTG Link“ ir trys krovinių vežėjai – „LTG Cargo“, „Akmenės cementas“ ir „Gargždų geležinkelis“.
2023 metais 12 proc., iki 92,9 mln. eurų mažėjo „LTG Infra“ surenkami mokesčiai už naudojimąsi infrastruktūros paslaugomis.
Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkos darbuotojų skaičius 2023 metais sumažėjo 6,5 proc. iki 2,4 tūkst. darbuotojų.
Vis dėl to, 2023 metais augo keleivių vežimo geležinkeliu rinka – 2023 metais pervežta 7,5 proc. daugiau – 5,04 mln. – keleivių.
„Šį augimą visų pirma paskatino keleivių vežėjo „LTG Link“ vykdyta keleivių ir bagažo vežimo paslaugų plėtra, įskaitant naujų tarptautinių maršrutų į Rygą ir Krokuvą atidarymą“, – teigė R. Vanagas.
2023 metais apie 26 proc. viso keleivinių traukinių nuvažiuoto atstumo sudarė elektrinių traukinių nuvažiuoti kilometrai.
