„Čia yra pagrindinė mįslė, į kurią mes sužinosime atsakymą tik rytoj, nes yra tokia tikimybė, kad po tais procentais slypi ne tik krašto apsaugos pinigai ir, ką mes matome, kad biurokratai dažnai išmintingai sugeba po gynybos sąvoka pakišti ir kitų sričių finansavimą“, – trečiadienį žurnalistams A. Romanovskis.
„Ką mes dabar matome, kokius skaičius matome ir kokią informaciją girdime, kuri tikrai mus labai neramina, kad tie skaičiai yra mažesni nei buvo kalbama, tai yra mažiau nei 5 proc. – kalbama apie 4,8 proc. nuo BVP gynybos finansavimui“, – sakė jis.
A. Romanovskio teigimu, jei ne visa numatyta 5,38 proc. nuo BVP biudžeto dalis iš tikrųjų atiteks krašto apsaugai, gali kilti grėsmė, jog nebus įgyvendinti svarbūs strateginiai planai.
„Mūsų žiniomis, (...) 2026 m. puse milijardo mažiau kariuomenė gaus pinigų, o taip, kaip yra planavimas į priekį sudėliotas iki 2030 m., vėlesniais metais tas skaičius bus dar didesnis ir gali siekti netgi iki minus 800 mln. eurų”, – tikino jis.
„(Krašto apsaugai – ELTA) yra iškeltos aiškios užduotys, pavyzdžiui, 2030 m. turi būti pilnai suformuota divizija, tai dabar, jeigu mes gauname signalą, kad finansavimo dalis bus nukreipta kažkur kitur – į kelius, į vidaus sistemą – kyla pagrįsta grėsmė, kad tie tikslai nebus įgyvendinti“, – pridūrė verslo atstovas.
Anot jo, nors buvo kalbama apie didesnį oro gynybos finansavimą, šiuo metu biudžete jis dar nėra numatytas. A. Romanovskio manymu, didesniam gynybos finansavimo užtikrinimui neturėtų būti atmetama galimybė skolintis.
„Kai mes turėjome priešiškų šalių išpuolius su dronais, buvo kalbama apie papildomą finansavimą oro gynybai, kuris nėra dar numatytas“, – sakė jis.
„Vienas dalykas, (finansavimui – ELTA) bus paimta iš didesnių mokesčių, kitas dalykas – skolinimasis. (...) Dabar yra kalbama, ką šiandien girdėjau, kad krašto apsaugai nebus skolinamasi papildomų pinigų, kas skamba keistai“, – pridūrė A. Romanovskis.
Jis pabrėžė, jog verslo bendruomenės vienas iš pagrindinių lūkesčių naujajai Vyriausybei yra tvarus gynybos finansavimas.
„Mes žinome, kad verslui buvo pakelti mokesčiai ir esminis argumentas mokesčių pakėlimo buvo gynybos finansavimas ir tai yra mūsų kaip bendruomenės lūkestis numeris vienas, kad gynyba, krašto apsauga bus finansuojama principu tiek, kiek reikia“, – aiškino verslo atstovas.
„Mūsų pagrindinis lūkestis tikriausiai premjerei ir finansų ministrui, kad jie parodytų politinę lyderystę, kaip praeita Vyriausybė parodė politinę lyderystę su staigiu gynybos finansavimo didinimu“, – tęsė jis.
Trečiadienį premjerė Inga Ruginienė pranešė, jog kitų metų valstybės biudžete gynybai numatyta skirti 5,38 proc. nuo BVP.
Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno teigimu, planuojama, kad gynybai skolintų lėšų skiriama nebus.
Anksčiau valdantieji skelbė, kad gynybai kitąmet bus skiriama 5,2 proc. BVP.
Lietuva iki 2030-ųjų gynybai planuoja skirti po 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10-12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.
Tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė šį sausį.
Valstybės biudžeto projektą Vyriausybė svarstys ketvirtadienį.
