Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė pasakoja, kad būstų atnaujinimo startas Birštone buvo sudėtingas – žmonės nematė arba netikėjo, kokią naudą gali suteikti pastatų modernizavimas.
„Kol nebuvo gyvų pavyzdžių, situacija buvo sudėtinga, nes gyventojams trūko pasitikėjimo – jie manydavo, kad realybė bus kitokia, nei pasakojame, pavyzdžiui, sutaupymai nebus tokie dideli. Pamenu, kad į pirmuosius susirinkimus su butų savininkais ėjau ir aš, ir Savivaldybės administracijos direktorius, ir vyriausiasis architektas – tam skyrėme itin daug dėmesio. Pasakojome žmonėms, kaip į gera pasikeis jų gyvenimas, kokių sutaupymų galima tikėtis, galiausiai, kad turto vertė išaugs“, – sako N. Dirginčienė.
Anot merės, ji naudojo net savo asmeninį pavyzdį: „Daugiabutis, kuriame gyvenu, buvo pirmasis, renovuotas mieste, dar 2007 m., tačiau tai padarėme pagal ankstesnę programą. Todėl kalbėdama su gyventojais galėjau naudoti savo asmeninį pavyzdį – papasakoti, kaip pasikeitė šildymo išlaidos, pagerėjo gyvenimo kokybė. Po truputį žmonės ėmė mumis pasitikėti ir patikėjo, kad reikia pabandyti.“
Kvartalinę renovaciją vertina ir gyventojai
Pašnekovė pratęsia, kad į renovacijos procesus nuo 2013 m. įsitraukus savivaldybei, imta atnaujinti ištisus kvartalus, o tai padarius papildomai sutvarkoma daugiabučius supanti aplinka: šaligatviai prie daugiabučių, vaikų žaidimų aikštelės, žaliosios vejos.
„Žmonės lengviau ryžtasi renovacijai, jei žino, kad pasikeis ne tik jų namas, bet ir ištisas kvartalas, visa jį supanti infrastruktūra. Be to, renovavus vieną būstą, jei po metų ar kelerių atnaujinti sugalvoja ir kaimyniniai namai, daugiabučių kiemai vėl pavirsta statybų aikštele. Daryti viską vienu metu – gerokai paprasčiau, gyventojai trumpesnį laiko tarpą susiduria su nepatogumais. Galiausiai patys žmonės, gyvenantys nemodernizuotuose būstuose, pradėjo domėtis daugiabučių atnaujinimu“, – pasakoja kurorto merė.
Miestą keičia ir mažos detalės
N. Dirginčienė pratęsia, kad Birštono, kaip kurorto, daugiabučiai yra nestandartiniai, todėl vykdant renovacijos procesus buvo stengtasi šį išskirtinumą išlaikyti.
„Mes stengėmės būstus papuošti tam tikromis detalėmis – meniniais elementais išraižyti sienas, ant namų pritvirtinti įvairius tautinius motyvus. Neabejojame, kad tokios iš pirmo žvilgsnio smulkmenos prisideda prie jaukesnio miesto kūrimo tiek jo gyventojams, tiek svečiams“, – teigia pašnekovė.
Modernizavimo naudą pamatė savo akimis
Birštone daugiabučių renovaciją administruojančios įmonės direktorės Vilmos Savukynienės teigimu, renovacijos pradžia visiems statybos dalyviams buvo nelengva – turėta mažai patirties procedūrose, stigo įgyvendintų projektų pavyzdžių. Anot jos, Birštone pagal savivaldybės programą pirmieji atnaujinti daugiabučiai buvo Kęstučio g. 9 ir 7. Jų renovacija prasidėjo 2014 m. gegužę, o baigėsi tų pačių metų gruodį.
„Gyventojams teko aktyviai pasakoti apie renovacijos naudą įvairiuose susirinkimuose, kol jie nuspręsdavo modernizuoti namą. Manau, jų sąmoningumas, atsakomybė už savo nuosavybę ir savivaldybės įsitraukimas suteikiant visą reikiamą informaciją paskatino pradėti būstų atnaujinimą. Greitai gyventojai pamatė, kad sumažėjusios šildymo išlaidos, pagerėjusi gyvenimo kokybė, pagražėjusi namo išvaizda ir aplinka nebuvo vien tik kalbos – tuo jie įsitikino ir patys“, – sako pašnekovė.
Gražesnė ne tik aplinka, bet ir žmonės
Viename iš pirmųjų Birštone renovuotų daugiabučių gyvenanti Audronė Tekoriūtė pasakoja, kad ji prieš bene dešimtmetį iš Vilniaus persikraustė į tėvų butą, esantį Dzūkijos kurorte, tačiau ją nustebino aukštos šildymo kainos.
„Prieš renovaciją Birštone už 42 kv. m ploto buto šildymą žiemą mokėjau tiek pat, kiek už beveik dvigubai didesnio buto Vilniuje šildymą, be to, mūsų 1964 m. statyto namo viršutiniai aukštai šalo, o žemesni kentė didelį karštį. Kadangi jau buvau girdėjusi apie būsto atnaujinimo privalumus, man pasiryžti modernizavimui nebuvo sunku, tačiau nerimavo kaimynai, nenorėję pokyčių, tad teko pačiai juos įkalbinėti. Galiausiai renovacijai buvo pritarta ir netrukus ji buvo įgyvendinta – statybų procesas praėjo itin sklandžiai“, – teigia A. Tekoriūtė.
Pašnekovės teigimu, po renovacijos už šalčiausią žiemos mėnesį ji moka vos 14 eurų. Taip pat 12 butų name įrengta individuali apskaita, gyventojai pagal savo norus ir poreikius gali reguliuoti kambarių temperatūrą: „Gyventi atnaujintame būste – visai kitas komfortas. Galiu pasidžiaugti pagerėjusia gyvenimo kokybe. Itin stebina permainos pačiame mieste – malonu matyti, kaip Birštonas keičiasi į gerą. Juk gražesnėje aplinkoje gražesni ir žmonės.“
