„Pagal tai, ką mes šiandien turime, kokią informaciją, ką matome ateities sandorių biržose, rinkoje, tai dujų tarifai galėtų mažėti apie 5–6 centus už kubinį metrą buitiniams vartotojams“ – BNS penktadienį sakė R. Pocius.
„Mes kalbame apie realius tarifus (be valstybės kompensacijos – BNS), nuo kurių kaina šiek tiek galėtų mažėti“, – pridūrė jis.
Dabar mažiausiai dujų suvartojanti gyventojų grupė su valstybės kompensacija moka 1,36 euro, dujomis namus besišildantieji – 0,87 euro, o daugiausia dujų suvartojanti grupė – 0,83 euro.
Kitų metų valstybės biudžete kompensacijų nei už dujas nėra numatyta.
Nepaisant rinkoje smarkiai sumažėjusių dujų kainų, Lietuvos gyventojai antrąjį šių metų pusmetį už jas vis dar moka didelę kainą, o Vyriausybė – milijonines kompensacijas. Taip atsitiko, nes 71 proc. jiems skirtų dujų antrajam šių metų pusmečiui „Ignitis“ įsigijo po 125,2 euro už MWh vidutinę kainą.
Dujų tiekėjos „Ignitis“ atstovai spalį teigė, jog bendrovė iš anksto jau yra užfiksavusi 30 proc. buitiniams vartotojams kitų metų pirmąjį ketvirtį planuojamo patiekti dujų kiekio.
Mažės ir visuomeniniai elektros tarifai
VERT ketvirtadienį patvirtinus 4 proc. mažesnę visuomeninės elektros kainos viršutinę ribą ją perkantiems iš žemos įtampos tinklų (daugiausia buitiniams vartotojams), R. Pocius sako, jog tai lėmė prognozuojama mažesnė elektros įsigijimo kaina 2024 mteais, iš šio tiekimo veiklos šiemet „Igničio“ gautos 13 mln. eurų didesnės nei prognozuota pajamos bei nuo sausio didėsianti infrastruktūros dedamoji.
„Prognozuojama elektros energijos įsigijimo kaina yra mažesnė, taip pat ją lemia ankstesni neatitikimai tarp faktinės ir prognozuotos kainos. (...) O infrastruktūros dedamoji padidėjo. Tai viena pusė mažino (visuomeninę kainą – BNS), kita – šiek tiek didino“, – teigė R. Pocius.
„Ignitis“ dar nustatys galutinius visuomeninius elektros tarifus ir juos teiks reguliuotojui – taryba juos turėtų paskelbti iki lapkričio pabaigos.
Vidutinė visuomeninė elektros kaina, kurią moka kiek daugiau nei 450 tūkst. vartotojų, dabar yra 22,26 cento. Ją moka trečiojo rinkos liberalizavimo etapo vartotojais, kurie nepriklausomą tiekėją turi pasirinkti iki 2026 metų sausio.
Pastariesiems R. Pocius siūlo įsivertinti visuomeninio tiekimo bei nepriklausomų tiekėjų tarifų skirtumus.
„Jeigu vartotojai rastų pigiau negu nustatyta visuomeninė elektros energijos tiekimo kaina, trečiojo etapo vartotojams rekomenduojame rinktis nepriklausomą elektros tiekėją. Jei ne, be abejo, likti visuomeniniame tiekime“, – teigė VERT pirmininkas.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, „Igničio“ 12 mėnesių vienos laiko zonos plano kaina antradienį buvo 24,3 cento, „Enefit“ – 23,9 cento, „Elektrum Lietuvos“ – 22,6 cento. Tuo metu 24 mėnesių kainos buvo atitinkamai 24,5, 23,7 ir 23,2 cento.
Tuo metu garantinio tiekimo vienos laikos zonos standartinis tarifas lapkritį yra 19,7 cento – palyginti su spaliu, jis smuko 17,6 proc.
„Mes tikrai nerekomenduojame likti garantiniame tiekime, nes tai nėra tvaru. Trumpuoju laikotarpiu gali būti taip, kad pagal tą kainodarą, kuri šiandien yra, (...) labai staigiai pakilus (didmeninei – BNS) elektros energijos kainai, garantinio tiekimo kaina gali būti kur kas didesnė“, – teigė R. Pocius.