Skrydžių industrija patyrė rekordinį nuosmukį, aviacijos bendrovėms teko ieškoti būdų, kaip išgyventi. Tačiau praėjusių metų iššūkiai atnešė ne tik praradimų, bet ir galimybių pasitikrinti savo stiprybes. Plačiau apie tai ir ko tikėtis 2021 m., pasakoja VĮ „Oro navigacija“ generalinis direktorius Marius Beliūnas bei Strateginės plėtros ir inovacijų departamento vadovė Lina Liuberskytė.
Pandemija paskatino spręsti globalaus masto problemas
2020 m. aviacijos sektoriuje veikiančios įmonės, tame tarpe ir oro navigacijos paslaugų teikėjai, susidūrė su iššūkiu užtikrinti teikiamų paslaugų tęstinumą, kad taip svarbūs, kovai su COVID-19 skirti kroviniai, pirmo būtinumo prekės bei grįžtantys į tėvynę ar su svarbiais darbo reikalais keliaujantys žmonės galėtų laiku pasiekti savo kelionės tikslą.
„Net esant pandemijos apsunkintoms sąlygoms, „Oro navigacija“ dirbo vadovaudamasi aukščiausiais standartais, todėl vėlavimų dėl oro eismo srautų valdymo mūsų šalies oro erdvėje nebuvo. Tinkamai priimami sprendimai padėjo oro bendrovėms šiuo jautriu pandemijos laikotarpiu sušvelninti patiriamus nuostolius, o keleiviams – išvengti nepatogumų“, – dalinasi įmonės generalinis direktorius Marius Beliūnas.
2020 metai išsiskyrė aplinkosauginiais pasiekimais. Anot L. Liuberskytės, skrydžių srautui Europoje grįžus į 1980-ųjų vidurio lygį, CO2 emisija sumažėjo daugiau nei per pusę – ilgai siekti tikslai, susiję su šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos kiekio mažinimu, tapo lengvai pasiekiami.
„Sumažėjęs orlaivių srautas leido išspręsti ir dar vieną jautrią globalaus masto problemą, kuri stipriai susijusi tiek su aplinkosauga, tiek su orlaivių vėlavimais – tai lėktuvų spūstys. „Eurocontrol“ tinklo valdytojas pasinaudojo proga ir pagerino skrydžių efektyvumą – nuo pandemijos pradžios sušvelnino daugiau nei 1,2 tūkst. oro erdvės apribojimų ir tai leido oro linijų bendrovėms sutaupyti iki 26 tūkst. jūrmylių per dieną“, – teigia L. Liuberskytė.
Pandemijos „nušluotas“ įdirbis
Pasaulinė pandemija stipriai paveikė pasaulinį aviacijos sektorių. Europoje avialinijos, oro uostai ir oro navigacijos paslaugų teikėjai bendrai prarado 56,2 mlrd. EUR. Lyginant su 2019 m., Europoje orlaiviais pervežta 1,7 mlrd. mažiau keleivių, atlikta 6,1 mln. arba vidutiniškai 55 proc. mažiau skrydžių. Europos oro navigacijos paslaugų teikėjai 2020 m. patyrė 4,9 mlrd. EUR siekiančius nuostolius.
„Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos oro erdvė yra sudėtinė Europos oro eismo vadybos sistemos dalis, aviacijos sektoriaus praradimai palietė ir mus. „Oro navigacijos“ aptarnautų skrydžių skaičius 2020 m. siekė tik 125,2 tūkst. ir buvo 54 proc. mažesnis, lyginant su 2019 m. Vis dėlto, reikia pasidžiaugti, kad Lietuvos oro erdvėje skrydžių sumažėjimas yra vienas mažiausių tarp Europos valstybių. Mažiausią skrydžių skaičiaus kritimą patyrė Norvegija – 40 proc., o nesėkmingiausi metai buvo Gruzijai, kurios oro erdvėje eismo sumažėjo net 73 proc.“, – pastebi M. Beliūnas.
Didžiausias skrydžių skaičiaus mažėjimas buvo pastebimas praėjusių metų balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais. Keturiuose įmonės padaliniuose – Vilniuje, Kaune, Palangoje ir Šiauliuose – dirbantys „Oro navigacijos“ darbuotojai pernai aptarnavo beveik 32 tūkst. orlaivių (2019 metais buvo aptarnauti 65 tūkst. orlaivių). Vilniuje 2020-aisiais aptarnauta 20,7 tūkst. kilusių ir nusileidusių lėktuvų, Kaune – 6 tūkst., Šiauliuose – 2,8 tūkst., o Palangoje – 2,3 tūkst. orlaivių.
Pikinė visų aptarnautų skrydžių diena buvo sausio 2 d., ketvirtadienis. Tąkart Lietuvos oro erdvėje skrydžių vadovai aptarnavo daugiausia lėktuvų per vieną dieną – iš viso 727 skrydžius. Tuo tarpu tranzitu per Lietuvą vykusių orlaivių pernai daugiausia aptarnauta sausio 12 d., sekmadienį – tądien aptarnauti 537 per Lietuvą skridę lėktuvai.
2021 m. aviacijos sektorius proveržio nesitiki
Oro navigacijos specialistai staigaus sektoriaus atsigavimo neprognozuoja. M. Beliūnas atkreipia dėmesį, jog nepaisant to, kad vakcinacija nuo COVID-19 jau prasidėjo, ribojimai keliauti dėl viruso plitimo rizikos gali užtrukti dar kurį laiką, o tai neleis aviacijos sektoriui greitu metu pasiekti 2019 m. aptarnauto skrydžių srautų lygio. Remiantis „Eurocontrol“ pateiktomis skrydžių srautų prognozėmis, priklausomai nuo vakcinacijos pradžios ir vakcinų veiksmingumo, 2019 m. skrydžių srautų lygį Europos aviacijos sektorius galimai pasieks tik 2024-2026 m.
Prognozuojama, kad 2021 m. Europoje bus atlikta tik 51 proc. skrydžių, lyginant su 2019 m. Dėl užsitęsusių keliavimo ribojimų, gali stipriai išaugti avialinijų bankrotų rizika, todėl visame pasaulyje ieškoma sprendimų dėl galimos finansinės pagalbos aviacijos sektoriaus įmonėms.
Anot L. Liuberskytės, praėję metai supurtė aviaciją ir paskatino imtis pokyčių. Siekiant efektyvinti šį sektorių Europoje, kad jis gebėtų lengviau išgyventi panašias krizes, yra planuojama Europos oro eismo vadybos sistemos reforma. Vis daugiau kalbama apie investicijas į technologinius sprendinius, kad būtų kuo greičiau įveiktos neigiamos COVID-19 pasekmės ir sudarytos palankesnės sąlygos Europos aviacijos sektoriui vystytis.
„Atsižvelgiant į tai, jog pagal prognozes 2021 m. savo iššūkiais bus panašūs į 2020 m., „Oro navigacija“ planuoja laikytis atitinkamos strategijos, t. y. visapusiškos atsakomybės prieš oro erdvės naudotojus ir finansinės drausmės: bus atliekamos tik būtinosios investicijos teikiamų oro navigacijos paslaugų kokybės, saugos ir saugumo reikalavimams įgyvendinti bei stengiamasi išlaikyti darbo vietas“, – pažymi generalinis direktorius Marius Beliūnas.
Jis priduria, kad šiame itin sudėtingame etape įmonė galės planuoti ar pradėti teikiamų oro navigacijos paslaugų tolesnį vystymą ne anksčiau 2022 metų.
