Daliai žemdirbių piktinantis, kad kai kuriems jų žemės mokestis didėjo dukart ar triskart, K. Makskvytis sako, kad bendrai mokestis auga, nes ir žemės kaina per pastaruosius penkerius metus didėjo.
„Žemdirbių nepasitenkinimas galbūt labiau pagrįstas, nes jų žemės vertė augo beveik 74 procentais. Turbūt reiktų akcentuoti, kad per penkerius metus labai augo žemės kainos, parduodant žemę pirkėjai mokėjo, pardavėjai prašė didesnių sumų, tai vienas iš rodiklių, kuris atliekant vidutinių žemės verčių nustatymo procedūras, yra kaip ir lemiantis“, – LRT radijui sakė K. Makskvytis.
Tuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skaičiuoja, kad mokestis augo ne visiems vienodai, nors bendrai šiemet, palyginti su pernai, surinkta suma bus apie 19 mln. eurų didesnė.
„Pernai buvo 40,5 mln. eurų, dabar suskaičiavome ir turėtų į savivaldybių biudžetus įkristi 59 mln. eurų“, – LRT radijui sakė VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.
Pasak jos, dalis savivaldybių taiko lengvatas ir tarifus mažina. Pavyzdžiui, šiemet tarifus mažino Anykščiai, Birštonas, Biržai, Joniškis, Mažeikiai, Pagėgiai, Panevėžys, Rietavas, Rokiškis, Šiauliai.
Tuo metu žemės ūkio paskirties žemei tarifus mažino Kaišiadorys, Plungė, Radviliškis, Šakiai, Vilkaviškis, Kupiškis, Akmenės rajonas.
Pasak K. Makskvyčio, per pastaruosius penkerius metus žemės ūkio paskirties žemės vertė dvigubai augo Pasvalio, Ukmergės, Kauno ir Prienų savivaldybėse, mažiausiai augo Druskininkuose, Ignalinoje ir Šiauliuose.
