Per tris šių metų ketvirčius įregistruota daugiau kaip 10,5 tūkst. tokių sutarčių – 40 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (7,5 tūkst.), trečiadienį pranešė Registrų centras.
„Būsto nuomos sutarčių registravimo augimą galima sieti ne tik su didesniu būsto savininkų ar nuomininkų siekiu apsaugoti savo interesus galimuose ginčuose, į kuriuos įsitraukia ir tretieji asmenys, tačiau ir su pasikeitusiomis aplinkybėmis. Bene ryškiausia iš jų – šiemet gerokai išaugęs atvykėlių iš trečiųjų šalių srautas“, – pranešime sakė Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
„Į Lietuvą iš Ukrainos, Baltarusijos ar kitos užsienio šalies atvykę asmenys pagyvino būsto nuomos rinką, o sudarant daugiau nuomos sutarčių išaugo poreikis ir jas įregistruoti“, – pridūrė jis.
P. Rudzkio teigimu, įtakos turi ir valstybės pagalba, pavyzdžiui, šildymo kompensacijos – norint jas gauti būsto nuomotojams, sutartis privalo būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Be to, nuomos sutartis prilyginama būsto savininko sutikimui, kai nuomininkas pageidauja deklaruoti savo gyvenamąją vietą tame bute.
Daugiausiai būsto nuomos sutarčių įregistruojama didmiesčiuose, tačiau išsiskiria ir Druskininkai, Kretinga, Mažeikiai, Trakai ar Tauragė, kur sutarčių šiemet įregistruota keliskart daugiau nei prieš metus.
Registrų centro duomenimis, šiuo metu Nekilnojamojo turto registre įregistruota apie 125 tūkst. galiojančių būsto nuomos sutarčių.
