„Nesame užsispyrę ir nesame radikalios tokios pozicijos, kad užstato plėtrai Lietuvoje nėra šansų. Tikrai nesilaikome tokios pozicijos, esame tos pozicijos, kad politikoje, ypač toje, kuri reikalauja sisteminių pokyčių, turi būti nuoseklumas“, – šią savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė R. Radavičienė.
„Kai tikrai užtikrinsime, kad su ta pakuočių reforma išjudėjo ledai, jeigu rezultatai bus netinkami, grįšime prie tos plėtros schemos“, – pridūrė ji.
Viceministrės teigimu, užstato sistemos plėtra būtų inicijuojama stengiantis surinkti daugiau stiklo taros: „Dabar yra sunkumai su stiklu“.
Vėliau BNS ji sakė, kad stiklo atliekų surinkimas stringa dėl daugelio priežasčių: trūksta vadinamųjų „varpelių“ viešose vietose, konteinerių – privačiose namų valdose, sodų bendrijose, gyventojai daug stiklo taros pasilieka sau.
Pasak R. Radavičienės, jeigu 2023-2024 metais stiklo taros pagal naują tvarką būtų surenkama daugiau, taromatų plėtra nebūtų svarstoma.
„Jeigu matysime kiekių didėjimą šiemet ir kitais metais, tada sakysime, kad reforma pasiteisino. Tai 2024-ųjų metų pabaiga ir yra tas ataskaitinis laikotarpis, kada galime pasakyti, ar reikia papildomų sprendimų“, – tvirtino ji.
Viceministrės teigimu, užstato sistemos plėtra dar negarantuotų, kad stiklo surinkimas augtų: „Minimaliai tie kiekiai padidėtų, jeigu būtų į taromatus priimami vyno buteliai, kuriais ir būtų apsiribota. Jie kilsteltų rodiklius labai nedaug, bet sąnaudų prasme pasijaustų stipriai“.
Eurostato duomenys rodo, kad 2020 metais Lietuvoje buvo surinkta maždaug 63 proc. į rinką išleistų stiklo atliekų, o 2025 metų planas yra 70 proc.
2022 metais pradėta pakuočių tvarkymo reforma siekiama, kad atliekų rūšiavimas būtų labiau prieinamas: individualūs namai aprūpinami specialiais konteineriais, savivalda geriau turi rūpintis atliekų surinkimu iš gyventojų.
Siekiant išplėsti stiklo taros surinkimo apimtis, Seime nuolat registruojami įvairūs siūlymai dėl galimybės į taromatus atnešti vyno, šampano, stipriojo alkoholio butelius, įvairių dydžių stiklainius, tačiau jie neįteisinti.
Lietuvoje užstato sistema pradėjo veikti 2016 metais.
