VPT nustatė kainodaros neatitikimus dviejuose 2020 ir 2022 metų VSSA, prižiūrinčios sistemą „Elektroniniai valdžios vartai“, atsiskaitymų tarpininkavimo paslaugų viešuosiuose pirkimuose, kuriuos laimėjo teisėsaugos akiratyje esanti įmonė „Foxpay“.
„Mes dar šiek tiek ginčijamės su Viešųjų pirkimų tarnyba dėl jos išvados. Jos išvada yra, kad (...) Viešųjų pirkimų tarnyba remiasi tik „Foxpay“ raštu, kur įmonė pasakė, kad (sistemos – ELTA) integracija buvo labai brangi ir dėl to kaina buvo tokia“, – LRT radijui pirmadienį sakė A. Rakauskas.
„Mes su tokia išvada nenorėtume sutikti – šiuo metu esame pateikę Viešųjų pirkimų tarnybai skundą ir, tikimės, jis šiuo metu yra nagrinėjamas“, – kalbėjo VSSA atstovas.
Anot jo, VPT išvada nepakankamai objektyviai įvertina visą veiksnių, kurie galėjo paveikti kainą, spektrą.
„Mes sakome, kad kainą nulemia žymiai daugiau veiksnių, kas nulemia tam tikrus konkurencijos apribojimus. Mūsų nuomone, Viešųjų pirkimų tarnyba į šitą reikalą pažiūrėjo per siaurai, ir rėmėsi tik „Foxpay“ raštu, vertino jį nekritiškai“, – tikino A. Rakauskas.
Jo teigimu, valstybė institucijoms leidžia pačioms pasirinkti, kas padengia komisinį tarpininkavimo mokestį – verslas, savivaldybės įstaigos ar gyventojai, gaunantys galutinę paslaugą.
„Mes (VSSA – ELTA) integruojame valstybės institucijų ar savivaldybių institucijų sistemas ir leidžiama joms pačioms pasirinkti, kas apmoka šitą komisinį mokestį“, – teigė A. Rakauskas, pridurdamas, kad, VSSA vertinimu, komisinį mokestį turėtų finansuoti valstybė.
Anot VPT, „Foxpay“ trejų metų veiklos sąnaudas siekė susigrąžinti per pirmus metus. 2020 metais su įmone buvo pasirašyta 360 tūkst. eurų vertės sutartis, o 2022 metų rugsėjį – beveik 906 tūkst. eurų vertės trejų metų trukmės sutartis ją kasmet pratęsiant.
Šiuo metu vietoje „Foxpay“ mokėjimų tarpininku pagrindinėms valstybės institucijoms rudenį tapo naują viešąjį pirkimą laimėjusi „Paysera“. Pasak A. Rakausko, finansinių technologijų įmonė paslaugą teikia tinkamai, o techniniai trikdžiai – minimalūs.
„Tikrai taip („Paysera“ veikia tinkamai – ELTA). Galbūt tam tikrų techninių nesklandumų būna, (...) bet iš esmės viskas vyksta tinkamai“, – pažymėjo agentūros atstovas.
Kaip Eltai yra sakęs „Paysera“ vadovas Marijus Plančiūnas, įmonė yra visiškai pajėgi pilna apimtimi aptarnauti valstybės institucijų mokėjimus.
„Iš esmės pagal dabartinius pajėgumus galėtume drąsiai atlaikyti du-tris kartus daugiau klientų pervedimų negu kad dabar turim. Sakyčiau, tokie konkursai mums yra pakankamai lengvai įkandami“, – Eltai kalbėjo įmonės vadovas.
„Šiuo metu nelabai žinau Lietuvoje kito fintecho, kuris turėtų tokias infrastruktūros galimybes kaip „Paysera“. Galbūt bankai turi daugiau, turbūt ne lietuviški bankai, bet mes esame visiškai ramūs (dėl savo pajėgumų – ELTA)“, – tikino M. Plančiūnas.
Dar rugpjūčio 13 d. VSSA su „Paysera“ buvo sudariusi ir rezervinio paslaugų tiekėjo sutartį, kurios vertė siekė 333 tūkst. eurų (su PVM).
ELTA primena, kad, teisėsaugos institucijoms atliekant ikiteisminį tyrimą dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ veiklos, iš viso buvo sulaikyti ir įtarimai pareikšti 7 asmenims, tarp jų – minėtos įmonės savininkei Ievai Trinkūnaitei, jos sugyventiniui Vilhelmui Germanui ir eksministrės Monikos Navickienės vyrui Mindaugui Navickui.
Vilniaus miesto apylinkės teismas V. Germaną leido suimti dviem mėnesiams. Tuo tarpu I. Trinkūnaitė ir M. Navickas paleisti už atitinkamai 50 ir 100 tūkst. eurų siekiančius užstatus, jiems pritaikytas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Institucijos atskleidžia, kad buvo atliktos 32 kratos, kurių metu rastos nemažos sumos grynųjų pinigų, technikos ir elektroninės informacijos, kriptovaliutos ir turto, meno dirbinių. Kaip skelbiama, kratų metu iš viso rasta 0,5 mln. eurų grynųjų pinigų.
Kaip nurodo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), tyrimas pradėtas dėl galimo neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo, piktnaudžiavimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo, kyšininkavimo bei papirkinėjimu. Šiuo metu nustatyta, kad bendrininkų grupė 2023–2024 m. galimai legalizavo mažiausiai 17 mln. eurų sumą.
Taip pat siekiant nuslėpti veiklą nuo institucijų galimai buvo mokami kyšiai. Šiuo metu nustatyta galimų kyšių suma siekia per 100 tūkst. eurų.
Anot FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininko Roberto Šadianeco, ateityje įtariamųjų gali būti daugiau nei 7. Tačiau institucijos pabrėžia, kad pati M. Navickienė byloje „nefigūruoja“, ir „bent kol kas“ jos apklausti pagrindo nėra.
Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojo Jovito Raškevičiaus, tarnyba birželį pradėtame ikiteisminiame tyrime fokusuojasi į galimą poveikio darymą sudarant viešuosius pirkimus ir pinigų plovimą, kas susiję su „Foxpay“ teikiamomis paslaugomis viešajam sektoriui.
Kaip teigė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis, rugsėjį nutarta anksčiau pradėtus įvairius ikiteisminius tyrimus sujungti į vieną tyrimą, kurio akiratyje ir atsidūrė įmonės „Foxpay“ veikla.
STT tyrimo ėmėsi, Lietuvos bankui atliekant patikrinimą dėl „Foxpay“ veiklos. Taip pat LB papildomai kontroliuoja centrinio banko nurodymų nesilaikiusios „Foxpay“ per mokėjimų sistemą „Centrolink“ teikiamas viešąsias paslaugas.
„Foxpay“ vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje atsidūrė, kai pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – M. Navickienės sutuoktinis M. Navickas.
M. Navickienė yra teigusi, jog I. Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė – vyro brolio žmonos sesuo. Vėliau 15min.lt pranešė, kad pernai ministrė kartu su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V. Germanu privačiu lėktuvu skrido į Dubajų. Dėl kilusio skandalo dėl ryšių su I. Trinkūnaite bei V. Germanu, M. Navickienė pasitraukė iš ministrės posto.
