Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Europos šalys negalės įvesti draudimo importuoti rusišką naftą.
Jo pasisakymas nuskambėjo po to, kai ES narėms praėjusią savaitę nepavyko susitarti dėl siūlomo embargo rusiškai naftai, nes nedidelė grupė šalių ir toliau prieštarauja šiam planui.
Siūlomas embargas yra dalis platesnio masto Vakarų veiksmų prieš Maskvą, dėl jos invazijos į Ukrainą.
„Akivaizdu, kad kai kurios ES valstybės, kurių energetiniame balanse Rusijos angliavandenilių dalis yra ypač didelė, ilgai negalės to padaryti, atsisakyti mūsų naftos“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame kreipimesi.
V. Putinas sakė, kad dėl siūlomo Rusijos naftos embargo, Europoje padidės energijos kainos ir infliacija.
„Žinoma, tokia ekonominė savižudybė yra Europos šalių vidaus reikalas“, – sakė jis.
JAV ir Jungtinė Karalystė jau įvedė naftos embargą, nors atsižvelgiant į tai, kad abi šalys yra grynosios naftos eksportuotojos, šį žingsnį žengti gana paprasta.
V. Putinas pripažino, kad po invazijos į Ukrainą Rusijos naftos rinką dėl įvestų sankcijų ištiko „tektoniniai pokyčiai“ ir pridūrė, kad Maskva padės vietos naftos gamintojams, be kita ko, palengvindama prieigą prie paskolų ir draudimo.
Kodėl ES neįvedė naftos embargo?
Praėjusią savaitę 27 sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai susirinko aptarti Rusijos naftos importo draudimą, kuris bus įtrauktas į šeštąjį sankcijų Maskvai paketą.
Kad ši priemonė būtų įgyvendinta, ES narės turi pasiekti bendrą sutarimą, tačiau grupė šalių, kurių priešakyje – Vengrija, tam prieštarauja.
ES pasiūlė Vengrijai, Čekijai ir Slovakijai daugiau laiko plano įgyvendinimui bei didelės priklausomybės nuo rusiškos naftos atsisakyti palaipsniui.
Tačiau Budapeštas dar nesutiko, jo vyriausybė teigia, kad reikės 800 mln. eurų ES lėšų naftos perdirbimo gamyklai pertvarkyti ir naftotiekio į Kroatiją pajėgumui padidinti.
Vengrija taip pat siekia, kad siūlomas embargas jai nebūtų taikomas bent ketverius metus.
Kokia yra Vokietijos pozicija?
Berlynas iš pradžių priešinosi naftos embargui, tai motyvuodamas savo didele priklausomybe nuo Rusijos energijos.
Tačiau neseniai Vokietija pakeitė savo poziciją, sakydama, kad, jei jos Vakarų sąjungininkės sutiktų, ji taip pat prisidėtų bei padėtų bandant sudaryti sąlygas tokiam embargui.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock įspėjo, kad ES šalys neturėtų būti susiskaldžiusios.
„Mūsų, kaip ES, vienybė iki šiol buvo mūsų stiprybė“, – kalbėjo ministrė.
Daugelį analitikų nustebino tai, kaip lengvai visos 27 ES narės balsavo už vienas griežčiausių ekonominių sankcijų, kada nors taikytų šiuolaikinei ekonomikai.
Tačiau A. Baerbock taip pat išreiškė supratimą kai kurioms ES valstybėms narėms, kurios susiduria su sunkumais atsisakant rusiškos energijos, sakydamas, kad reikia suderinti visus skirtingus požiūrius.
„Nėra vieno visiems tinkančio sprendimo“, – sakė ji.
