„Net ne metų, o dešimtmečių senumo įvykiai, kuomet Rusija, visų pirma, bandė apeiti Ukrainą ir Lenkiją, kalbant apie dujų tiekimą Europai – finansavo „Nord Stream“ ir „South Stream“ dujų projektus, kurie ekonominės logikos neturėjo, tik politinę“, – sako Ž. Mauricas.
Anot ekonomisto, Rusija taip pat kurį laiką kaupė įvairius rezervus, o pasiruošimo karui kulminaciją galiausiai pasiekė pernai metų vasarą–rudenį.
„Dažnu atveju žmonės neteisingai supranta įvykių seką. Jie galvoja, kad iš pradžių prasidėjo karas Ukrainoje, o tada ES ir kitos Vakarų šalys įvedė sankcijas Rusijai, o tada lyg ir prasidėjo ekonominė krizė. Taip dažnai sako Rusija. Tai nėra teisinga.
Rusija energetinį karą pradėjo dar praėjusių metų vasarą, palikusi neužpildytas gamtinių dujų saugyklas, o pirmasis dujų (kainų – aut. past.) šuolis buvo pernai metų spalį. Didžiulis šuolis buvo gruodžio 21 d., kai Rusija užsuko dujas, einančias per Lenkiją į Europą“, – pastebi Ž. Mauricas.
Kitas dujų kainų šuolis užfiksuotas karui prasidėjus, o dar kartą kainos šoktelėjo dėl „Nord Stream 1“.
„Rusijos pasiruošimas buvo labai ilgas. Visų pirma, statant infrastruktūrą, galimai investuojant į Vokietijos, Austrijos ir kitų šalių politikus, kad jie didintų energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Prieš dešimt metų rusiškos dujos sudarė 32 proc. visos ES dujų. Pernai – 40 proc. Išaugo priklausomybė ir pajamos.
Aktyvi pasiruošimo fazė prasidėjo dar pernai vasarą, gerokai iki prasidedant konfliktui. Todėl prasidėjus konfliktui Rusija gerai jautėsi ekonomiškai, nes ji gavo rekordines pajamas už naftos ir dujų eksporto. Ji tam ruošėsi – sukėlė kainas, neapibrėžtumą, deficitą“, – aiškina ekonomistas.
Vakarai, reaguodami į Rusijos agresiją Ukrainoje, nutraukia bendradarbiavimą su agresore ir įveda sankcijas. Anot Ž. Maurico, Rusijos ekonominė padėtis neabejotinai prastėja. Rusija pradėdama karą Ukrainoje tikėjosi, kad jis truks neilgai. Todėl, ekonomisto vertinimu, Rusija karo pabaigoje tikėjosi likti su išaugusiomis pajamomis ir naujomis užkovotomis teritorijomis.
„Planas neišdegė. Kas vyksta Europoje? Europa nusisuka nuo Rusijos energetikos, o Rusijai tai yra labai skaudu, ypatingai kalbant apie dujas. Praradusi ES rinką, Rusija jos artimiausiu metu nebeatgaus“, – sako ekonomistas.
Ž. Maurico teigimu, Rusijos biudžeto pajamos smuko apie 30 proc., Rusijoje apie 95 proc. sumažėjo automobilių gamyba. Jeigu karas užsitęstų ir Rusijai būtų įvedamos vis naujos sankcijos, tai itin stipriai paveiktų Rusijos ekonomikai. Anot Ž. Maurico, Rusija nepajėgtų ilgai ekonomiškai varžytis su Vakarais.
Vis dėlto, ekonomisto vertinimu, Rusija kol kas turi rezervų karui finansuoti – yra sukaupusi apie 300 mlrd., tačiau šių pinigų jai gali reikėti kitiems ekonominiams gaisrams Rusijoje gesinti.
Plataus masto karą prieš Ukrainą Rusija pradėjo vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių. Ukrainos Vidaus reikalų ministerija prieš keletą savaičių pranešė, kad nuo rusų apšaudymų Ukrainoje žuvo mažiausiai septyni tūkstančiai civilių.
Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda jai sankcijas.
