Vis dėlto kai kurie tyrimai rodo, kad, jeigu Lietuvoje bankomatų mažės taip, kaip mažėjo pastarąjį dešimtmetį, tai neužilgo neliks nei jų, nei atsiskaitymų grynaisiais.
Bankomatų nebeliks po 14 metų?
Daugiausia bankomatų Lietuvoje veikė 2011 m. Tuomet per visą šalį jų buvo daugiau kaip 1,6 tūkst.
Nuo tada jų ėmė sparčiai mažėti, kol 2021 m. liko mažiau nei 1 tūkst., rodo Lietuvos banko (LB) duomenys.
Visuomenėje kylant vis daugiau pasipiktinimo dėl uždaromų bankų skyrių ir mažėjančio bankomatų skaičiaus, jis pamažu vėl ėmė didėti. Tiesa, vien bankomatų su grynųjų įnešimo funkcija per pastaruosius metus sumažėjo visu šimtu – iki 283.
Dabar per visą Lietuvą jų yra 1133. Taigi, vis tiek gerokai mažiau nei prieš gerą dešimtmetį.
Šiuo požiūriu mūsų šalis nėra išimtis. Vis populiarėjant elektroniniams atsiskaitymams, kitose šalyse bankomatų taip pat mažėja.
Jungtinės Karalystės bendrovės „Brilliant British“ portalas „Merchant Machine“ išanalizavo bankomatų skaičiaus pokyčius skirtingose šalyse ir tai, kaip dažnai jų gyventojai internete ieško, kur yra artimiausias bankomatas.
Atsižvelgiant į bankomatų skaičiaus mažėjimo tempą per 10 metų, tyrime prognozuojama, per kiek laiko vienoje ar kitoje šalyje bankomatų visai neliks ir gyventojai naudos atsiskaitymus tik negrynaisiais pinigais.
Iš visų analizuotų šalių greičiausiai – per ateinančius 11 metų – bankomatai gali išnykti Norvegijoje ir Airijoje.
Iš karto po jų rikiuojasi Lietuva. „Merchant Machine“ prognozuoja, kad, jeigu tendencijos nepasikeis, mūsų šalyje bankomatų gali nelikti per 14 metų.
Jei dingtų elektra, yra veiksmų planas
Paprašytas įvertinti minėtą tyrimą, LB neatsakė, kiek realu, kad jau kitame dešimtmetyje bankomatų Lietuvoje gali nelikti.
Komentare naujienų portalui tv3.lt, LB nurodė siekiantis didinti mokėjimo paslaugų prieinamumą.
Grynuosius ir negrynuosius eurus LB esą laiko vienodai tinkamomis priemonėmis atsiskaityti už įsigytas prekes bei suteiktas paslaugas, o verslą skatina suteikti galimybę klientams atsiskaityti jiems patogiu būdu.
„Europos Centrinio Banko atliktos vartotojų mokėjimo įpročių apklausos, rodo, kad Lietuvos gyventojams grynieji pinigai ir toliau yra svarbūs, nors jų naudojimas ir mažėja.
57 proc. Lietuvos gyventojų nurodė, kad jiems svarbu turėti galimybę atsiskaityti grynaisiais pinigais, tad svarbu užtikrinti tokią galimybę“, – informavo LB.
Jis priminė, grynųjų pasiėmimo paslaugos teikiamos per bankomatus, kredito įstaigų skyriuose ir kai kuriose parduotuvėse. Tačiau bankomatai yra pagrindinis grynųjų pinigų prieinamumo kanalas.
LB priminė, kad 2022 m. finansų rinkos dalyviai įrengė 100 naujų bankomatų regionuose. Taip grynųjų pinigų prieinamumas esą pagerintas ketvirčiui milijono Lietuvos gyventojų 40-yje šalies savivaldybių.
Šiuo metu ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvos gyventojų bankomatą gali pasiekti iki 10 km atstumu, o 99 proc. gyventojų – iki 20 km atstumu, skaičiuoja LB.
Jis tikino, kad bankai turi veiklos tęstinumo planus, kuriuose numatomi veiksmai, kurių būtų imtasi susidūrus su netikėtais iššūkiais (pavyzdžiui, dėl stichinės nelaimės dingus elektrai) užtikrinant paslaugų prieinamumą.
Persvarstė negrynųjų pinigų politiką
Lietuvos bankų asociacija (LBA) taip pat tiesiai neatsakė, kiek realu, kad mūsų šalyje ilgainiui bankomatų neliks.
„Vadinamosios visuomenės be grynųjų tendencijos yra veikiamos įvairių veiksnių. Pavyzdžiui, neseniai šios krypties lyderėmis vadintos Švedija ir Norvegija persvarstė savo politiką.
Pokytį pirmiausia lėmė padidėjęs susirūpinimas dėl geopolitinės situacijos, kibernetinių sistemų saugumo ir poreikis užtikrinti visų piliečių finansinę įtrauktį“, – aiškino komercinius bankus vienijanti LBA.
Pasak jos, kam teikti pirmenybę – gryniesiems ar skaitmeniniams pinigams – sprendžia vartotojai. O bankai aptarnauja ir aptarnaus juo, atsižvelgdami į tai.
„Pastarąjį dešimtmetį bankų, kurie tradiciškai turi savo bankomatus, skaičius Lietuvoje traukėsi, gyventojų mažėjo, atsiskaitymų grynaisiais pinigais paplitimas menko, o skaitmeniniai atsiskaitymo būdai, atvirkščiai, populiarėjo. Tad traukėsi ir bankomatų tinklas.
Tačiau per šį laikotarpį teikti grynųjų pinigų išdavimo paslaugas pradėjo kiti rinkos dalyviai, buvo ir sprendimų pinigų prieinamumui užtikrinti, grįstų nekomerciniais kriterijais“, – aiškino LBA.
Ji priminė, kad grynuosius išduoda ne tik bankomatai, bet ir 2 500 „Perlo“ terminalų. Be to, kai kurios kredito unijos teikia pinigų išgryninimo iš bet kurios kredito įstaigos paslaugą.
Yra ir finansų rinkos dalyvių, kurie plėtoja savitarnos mokėjimų terminalų tinklą – šie skirti mokėjimams kortelėmis ir grynaisiais, tačiau dėl savo modulinės struktūros gali atlikti ir bankomato funkcijas.
LBA taip pat priminė, kad 2022 m. pagrindinės šalies kredito įstaigos, pasirašiusios Tarpusavio supratimo memorandumą su Lietuvos banku, įrengė 100 universalių bankomatų miesteliuose, kur jų iki tol visai nebuvo.
Pasak LBA, Lietuvoje veikiančios kredito įstaigos turi veiklos tęstinumo planus, kuriuose apibrėžiama, kaip jos veiktų iškilus įvairioms nenumatytoms aplinkybėms.
Esą būtiniausių paslaugų teikimas išskirtinėmis sąlygomis būtų užtikrinamas koordinuojant bankų, Lietuvos banko ir valstybės institucijų veiksmus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
