„Mes, kaip darbuotojų atstovai, premjerei šiandien aiškiai pasakėme, kad matome pelno mokesčio didėjimo kelią, didesnio pajamų progresyvumo įvedimą ir taip pat, jeigu kalbame apie mokestines lengvatas, matome, kad antra, trečia pensijų pakopos, investicinis gyvybės draudimas galėtų biudžeto dalis tenkanti šioms priemonės nukeliauti į gynybos mokestį“, – pirmadienį Vyriausybėje žurnalistams kalbėjo I. Ruginienė.
„Mes nusiuntėme aiškią žinutę, kad kol kas nematome reikalo diskutuoti apie PVM didėjimą. Pastarųjų dienų įvykiai mūsų neramina. Kad ministras penktadienį atsistatydino nėra problema (...), bet problema yra žinutė, su kuria jis atsistatydino. (...) Abejonės turi būti aiškiai išsklaidytos“, – pažymėjo ji.
I. Ruginienė taip pat aiškino, kad profesinės sąjungos ir darbdaviai aptars galimus mokesčių kėlimo variantus dėl gynybos finansavimo, tačiau už sprendimus visą atsakomybę prisiimti turi politikai.
„Mūsų paprašė sėsti dvišaliuose santykiuose, profesinių sąjungų ir darbdavių, aptarti pasiūlytus galimus mokesčių kėlimo variantus dėl gynybos finansavimo. Ne vieną kartą esame dvišaliuose santykiuose svarstę daugelį įvairių klausimų, mums tai ne naujiena (...), tačiau mūsų lūkestis yra, kad tai neturėtų būti suprantama kaip atsakomybės nusimetimas nuo politikų“, – sakė LPSK vadovė.
„Politikai turi priimti šį svarbų sprendimą ir prisiimti atsakomybę už jo priėmimą ir įgyvendinimą. Mes galime būti patariamasis balsas, bet kamuolio primetimas šiuo klausimu yra neteisingas“, – aiškino ji.
Romanovskis: verslas pasiruošęs savo didesnio pelno dalimi prisidėti prie gynybos finansavimo
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis teigia, kad po pokalbio tarp politikų ir kitų organizacijų atstovų, buvo rastas konsensusas, jog gynybos modelio idėja yra gyvybinga ir per artimiausias dvi savaites reikia sutarti dėl galimų variantų. Anot jo, verslas pasiruošęs didesne pelno dalimi prisidėti prie gynybos.
„Verslas yra pasakęs, kad esame pasiruošę didesne savo pelno dalimi prisidėti prie gynybos mokesčio, bet galime ir sutarti, kad to nepakaks ir reikės kitų indėlių. (...) Verslo bendruomenės lūkestis, kad po šios trumpos krizės opozicija grįš į pokalbį ir viliamės, kad šis klausimas gali būti išspręstas ir išimtas iš rinkų kampanijos temos“, – sakė A. Romanovskis.
„Premjerė šiandien patikino, kad Vyriausybė nežada šalintis atsakomybės, bet ką suprantu, jog nenorima kartoti tų pačių klaidų, kurios buvo su mokesčių reforma. Pamokų išmokimas gali paskatinti mus į tam tikrą susitarimą“, – pažymėjo jis.
A. Romanovskis tikino, kad verslo bendruomenę suerzino A. Anušausko mestas verslui dėl galimo neskaidraus poveikio kariuomenei bei politikams. Tuo metu tęsdamas apie gynybos mokestį jis aiškino neturįs raudonų linijų, o svarbiausia susitarti dėl to, kad minėtas mokestis „apskritai išvystų gyvenimą“.
„Neturiu nusistatymo kaip profesinės sąjungos, kurios sako, kad PVM yra raudona linija. (...) Jeigu bent sutartume, kad apskritai gynybos mokestis išvysta gyvenimą ir ten būna tik pelno mokesčio dalis ar verslo kažkoks indėlis ir tai yra startas gynybos finansavimo didinimui, tai būtų didelis pasiekimas“, – pažymėjo LVK vadovas.
Pirmadienį vykusiame politinių partijų ir verslo atstovų susitikime aptarti keturi baziniai variantai dėl tvaraus finansavimo šaltinių, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Anot politikės, sutarta, kad šiuos modelius dabar aptars Trišalė taryba.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad pirmadienį Vyriausybėje įvykusiame susitikime dėl lėšų gynybai buvo pristatyti keturi variantai, kaip būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių Lietuvai reikia papildomam krašto apsaugos finansavimui. Tarp pasiūlymų – pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių didinimas, mokestinių lengvatų naikinimas.
