Teisės aktų pakeitimais numatoma atsisakyti apribojimo keisti pensijų kaupimo bendrovę asmenims, kuriems nuo pirmosios pensijų kaupimo sutarties sudarymo praėjo mažiau negu 3 metai - šie asmenys pensijų kaupimo bendrovę galėtų keisti, jei jų vardu į pensijų fondą yra pervesta bent viena kaupiamoji įmoka.
Pensijos kaupimo dalyvis turėtų teisę kartą per kalendorinius metus pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą padengdamas tik pensijų kaupimo bendrovės, iš kurios valdomo pensijų fondo pereinama, išlaidas, susijusias su asmens perėjimu į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą. Taip pat dalyvis turėtų teisę kartą per kalendorinius metus pereiti į kitą pensijų fondą toje pačioje pensijų kaupimo bendrovėje nedarant jokių atskaitymų.
Tai numatyta Pensijų sistemos reformos įstatymo ir Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimuose bei lydimųjų teisės aktų pataisose, kuriomis numatoma tobulinti galiojančią pensijų kaupimo sistemą. Antradienį po svarstymo Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisas parėmė 44 Seimo nariai, prieš balsavo 12, susilaikė 23 parlamentarai, už Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus balsavo 56, prieš - 5, susilaikė 8. Tam, kad jie būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Svarstomomis pataisomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas žmonėms kaupti didesnę pensijos dalį privačiuose fonduose, nustatyti palankesnes pensijų kaupimo bendrovės ir pensijų fondų keitimo sąlygas, taip pat tobulinti pensijų fondų veiklos reglamentavimą.
Įstatymų pakeitimais planuojama palaipsniui mažinti atskaitymus nuo įmokų ir turto. Atskaitymai iš pensijų turto per metus iki 2013 m. sausio 1 d. galėtų sudaryti ne daugiau kaip 1 proc., nuo 2013 m. sausio 1 d. - ne daugiau kaip 0,5 proc. dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės. Atskaitymai nuo dalyvio vardu įmokėtų įmokų iki 2013 metų gali sudaryti ne daugiau kaip 10 proc., o 2013 metais numatoma sumažinti iki ne daugiau 2 proc. ir kasmet būtų mažinami po 0,5 proc. punkto, iki pasieks 0 proc. Dalyvio perėjimo į kitos ar tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą išlaidas sudarytų tik pensijų kaupimo bendrovės patiriamos pensijų sąskaitos uždarymo ir lėšų pervedimo išlaidos. Šios išlaidos negalėtų viršyti 0,05 proc. dalyvio vardu pervedamų piniginių lėšų.
Seimas taip pat ketina keisti pensijų įmokos dydžius į pensijų fondus: nuo šių metų pradžios yra nustatytas 1,5 proc., o 2013 m. numatoma didinti iki 2,5 proc. dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Nuo 2014 m. pensijų įmokos dydis būtų 2 proc. dalyvio pajamų, taip pat į pensijų fondą būtų pervedama papildoma 1 proc. dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžio pensijų įmoka, mokama dalyvio lėšomis, ir papildoma 1 proc. Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensijų įmoka iš valstybės biudžeto lėšų. Nuo 2016 m. papildomos asmens lėšomis mokamos įmokos dydis būtų 2 proc., papildomos iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos įmokos dydis - 2 proc. Nuo 2020 m. pensijų įmokos dydis siektų 3,5 proc. dalyvio pajamų, papildomos asmens lėšomis mokamos įmokos dydis - 2 proc., papildomos iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos įmokos dydis - 2 proc.
Taip pat nuo 2014 m. numatytos papildomos įmokos - 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio - vienam iš tėvų, kurie augins vaiką iki trijų metų ir gaus motinystės (tėvystės) pašalpą iš arba bus draudžiami pensijai gauti valstybės lėšomis. Vienam iš tėvų, auginančiam daugiau negu vieną vaiką iki 3 metų, pensijų įmoka būtų pervedama už kiekvieną vaiką.
Seimo kanceliarijos Ryšių su visuomene skyriaus teigimu, pagal naujas nuostatas pensijų kaupimo dalyviai iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turėtų raštu kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir pateikti sutikimą į pensijų fondą mokėti papildomą pensijų įmoką savo lėšomis.
