Atliktoje Transporto kompetencijų agentūros (TKA) analizėje nurodoma, dėl kokių priežasčių dažniausiai vairuotojai patenka į eismo nelaimes, taip pat žymimi avaringiausi kelių ruožai.
Nelaimių skaičiui įtaką padarė ir karantinas
TKA atstovų teigimu, 2020 metais eismo įvykių duomenys ypač išsiskyrė dėl COVID-19 pandemijos metu taikytų eismo ribojimų, todėl duomenis būtina vertinti atskirai.
Lyginant 2020 metais nutikusius eismo įvykius ir jų pasekmes su vidutiniu nelaimių skaičiumi 2017–2019 m., pastebimas eismo įvykių, sužeistųjų ir žuvusiųjų sumažėjimas.
Agentūros specialistai atkreipia dėmesį, kad ypač didelį vaidmenį eismo nelaimių mažėjimui lėmė ir Lietuvoje įvesti griežti karantino ribojimai – avarijų skaičius tada sumažėjo.
Tiesa, pastebima, kad antrojo karantino metu padidėjo eismo įvykiuose žuvusių asmenų skaičius. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2017–2019 metais, žuvo vidutiniškai 10 eismo dalyvių daugiau.
44 pavojingos kelių atkarpos Lietuvoje
Sudarytas „juodųjų dėmių“ žemėlapis atspindi vienus pavojingiausių kelio atkarpų ruožus. Pastebima, kad 29 „juodosios dėmės“ nustatytos valstybinės reikšmės užmiesčio keliuose, o 15 kitų dėmių atsirado valstybinės reikšmės keliuose, kurie kerta gyvenviečių teritoriją.
Šiuo metu virtualiame žemėlapyje galima rasti 44 pavojingas, eismo nelaimes žyminčias kelių atkarpas. Pernai tokių atkarpų buvo 45, bent 7 iš jų skaudžios eismo nelaimės įvyko dėl neblaivių ar neturinčių teisės vairuoti eismo dalyvių kaltės.
„Juodųjų dėmių skaičiaus pokytis, palyginti su 2020 metais, yra nežymus, tačiau yra matomi labai svarbūs teigiami bendrieji rezultatai juodųjų dėmių avaringumo statistikoje – eismo įvykių ir žuvusių dalyvių skaičiaus mažėjimas“, – teigia TKA Transporto paslaugų skyriaus vadovas Evaldas Morkūnas.
Kodėl atsiranda „juodosios dėmės“?
Pasak TKA specialistų, kelio atkarpoje, kur pastebimas išaugęs avarijų skaičius, griebiamasi skirtingų veiksmų: surenkama informacija apie ruožų eismo sąlygas, vaizdinė medžiaga, stebima kelio infrastruktūra, būklė ir kiti veiksniai.
Visgi nutikusios nelaimės – tai skirtingų priežasčių kombinacija, o eismo įvykiai dažniausiai fiksuojami sankryžose ir ten, kur kertasi transporto priemonių srautai su pėsčiųjų ar dviračių eismu, tad teigiama, kad tokios kelių atkarpos yra pavojingesnės nei tiesūs kelių ruožai.
Be kita ko, aiškinama, kad „juodųjų dėmių“ atsiradimą gali nulemti ribotas kelio matomumas dėl vertikalių ar horizontalių kelio kreivių, nesaugios šalikelės, aukštų kelio sankasos šlaitų, medžių, augančių prie pat kelio, nuovažų į ūkio ar gyvenamosios paskirties objektus tankio, o neretai tokios kelių atkarpos susiformuoja dėl pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros trūkumo.
Siunčia žinutę vairuotojams ir pėstiesiems
TKA specialistai dar kartą primena, kad eismo dalyviai privalo laikytis nustatytų Kelių eismo taisyklių, o taip pat vairuotojai sau kaskart turėtų iškelti pagrindinius klausimus:
- Ar pakankamai/tinkamai įvertinate savo kaip vairuotojo galimybes?
- Ar važinėjate techniškai tvarkinga transporto priemone?
- Ar segite saugos diržus? O kaip keleiviai jūsų mašinoje? Koks jūsų požiūris į tavo ir tavo keleivių saugumą?
- Ar sėdite už vairo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų? Kaip elgiatės, jei tavo draugas ar pažįstamas ketina sėsti apsvaigęs prie vairo?
- Ar laikotės KET taisyklių? Jei ne visada, ar susimąstėte, dėl ko rizikuojate?
Pažiūrėti, kurios kelio atkarpos yra vienos pavojingiausių šalyje, galima paspaudus ČIA.
Pastebima, kad kiekvieno eismo dalyvio asmeninės atsakomybės suvokimas, tinkamas rizikos įvertinimas yra pagrindas, galintis užtikrinti žmonių saugumą.
Kelių policijos duomenimis, per 2021 metais per nuo sausio iki rugpjūčio mėnesio užfiksuoti 1907 eismo įvykiai, kurių metu buvo sužeisti 2027, o žuvo net 94 žmonės.
