Socialiniame tinkle „Facebook“ labai daug dėmesio ir diskusijų sulaukė vienos padavėjos įrašas, kuriame ji pareiškė, kad nėra čia tam, kad klientus aptarnautų nemokamai, nes iš arbatpinigių apmoka savo sąskaitas.
„Aš stengiuosi, kad jums būtų malonu. O kai kurie iš jūsų mano, kad galima valandų valandas sėdėti prie stalo, liepti man dėl jūsų lankstytis, o paskui tiesiog apmokėti sąskaitą ir nepalikti nieko! Kaip mes turėtume išgyventi vien iš atlyginimų? Ogi negalime.
Tai – daugiau nei savanaudiška. Jei negalite sau leisti palikti arbatpinigių, neikite valgyti į restoraną! Kaip žmonės to vis dar nesupranta?“ – rašė mergina.
Iš beveik 14 tūkst. komentarų daugiausia palaikymo sulaukė tie, kurie padavėjai siūlė susirasti geresni darbą ir neverkšlenti, kadangi arbatpinigiai nėra prievolė, o pakankamą išgyvenimui atlyginimą turėtų mokėti darbdavys.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokia situacija su arbatpinigiais, jų dydžiu ir dažnumu yra Lietuvoje bei kaip arbatpinigius vertina patys darbdaviai.
Ar Lietuvoje visada reikėtų palikti arbatpinigių?
Vienos didžiausių restoranų grupių Lietuvoje „Amber food“ (kuriai priklauso prekės ženklai „Charlie pizza“, „La crepe“, „Katpėdėlė“, „Manami“ ir kt.) rinkodaros vadovė Lina Nikonovaitė nurodė, kad padavėjo darbas yra laikomas neaukštos kvalifikacijos užsiėmimu, taigi atitinkamas yra ir atlygis už jį.
Vis tik ji paminėjo, kad klientai nori gauti iš padavėjų ne tik lėkščių transportavimą iš virtuvės ant stalo, bet ir jaukumą, dėmesį ir net draugiškumą.
„Tačiau padavėjo alga yra tik už darbą, o ne už šypseną, todėl yra įsivyravęs nerašytas susitarimas, kuris vadinamas arbatpinigiais arba „atlygiu už šypseną“.
Todėl reiktų suprasti – jei norime asmeniško dėmesio, prašome iš padavėjo daugiau nei numato jo kontraktas ir taip „įsipareigojame“ jam atsidėkoti“, – kalbėjo L. Nikonovaitė.
Ji teigė nemananti, kad arbatpinigiai yra privalomi. Anot pašnekovės, tai yra pakartotinis atlygis už papildomą vertę ir padavėjas turi stengtis tą atlygį užsidirbti:
„Mes labai džiaugiamės, kai padavėjas sugeba atlikti savo darbą taip, kad klientas už tai nori padėkoti papildomai.“
Kiek algos padavėjai susirenka iš arbatpinigių?
Restoranų tinklą „Can can pizza“ valdančios bendrovės „Delano“ vykdančiosios direktorės Lijanos Bansevičienės teigimu, arbatpinigių palikimas – tai asmeninis pasirinkimas, kuris priklauso nuo žmogaus patirties kavinėje:
„Todėl nenorėčiau teigti, kad tai yra privaloma. Vis dėlto Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, arbatpinigiai padavėjams yra svarbi pajamų dalis ir papildoma motyvacija.“
Ji negalėjo nurodyti, kiek viso padavėjų uždarbio vidutiniškai sudaro arbatpinigiai, nes tai – labai individualu ir priklauso nuo darbuotojo gebėjimų.
O L. Nikonovaitė neslėpė, kad šiltu sezono metu, kai sumažėja „darbo pertraukų valgytojų“ ir padaugėja „gyvenimu besidžiaugiančiųjų“ skaičius, padavėjai, sugebantys prie stalelių sukurti gerą atmosferą ir teigiamą emociją, gali susirinkti ir antrą algą.
Tačiau realesnis skaičius, anot „Amber food“ atstovės, būtų 30–60 proc. – tiek papildomos algos paprastai susirenka padavėjai.
Kiek klientų ir kokio dydžio arbatpinigius palieka?
„Can can pizza“ atstovė patikino, kad arbatpinigių palieka beveik kiekvienas klientas, o suma būna labai įvairi: priklauso nuo sąskaitos dydžio, svečių galimybių, lankymosi laiko:
„Dienos pietų lankytojai dažniausiai palieka mažiau arbatpinigių nei vakariniai svečiai.“
Jai antrino ir L. Nikonovaitė, kuri nurodė, kad ateinantys vakarais yra nusiteikę atsidėkoti už darbą daug dažniau, nei dienos svečiai.
Ji skaičiavo, kad vakarais padėkų padavėjai sulaukia iš kas antro ar kas trečio kliento, o dienomis – bent 2 kartus rečiau.
„Amber food“ atstovė paminėjo, kad Lietuvoje retas skaičiuoja procentus nuo sąskaitos, o dažniausiai palieka sumą, kuri, jo manymu, yra „pakankama“.
„Dažniausiai palieka iki euro, vakarais – 5–10 proc. Kai būna didesnės sąskaitos, pokylis ar šventė, svečiams atrodo, kad ir 20 eurų nuo 500 eurų sumos bus adekvati padėka padavėjams.
Retas, kuris suskaičiuoja, kiek padavėjų, aptarnaujančių tokio dydžio sąskaitą, dirbo prie jų stalelio ir kiek kartų jiems teko suvaikščioti į virtuvę“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Kviečia palikti arbatpinigių ir neturint grynųjų
L. Bansevičienė pastebi, kad svečiai vis rečiau naudojasi grynaisiais pinigais atsiskaitant, todėl bendrovė įdiegia naujas galimybes atsiskaityti, o taip pat ir palikti arbatpinigius per programėles.
„Prireikė šiek tiek laiko, kol mūsų svečiai įprato naudotis šia galimybe. Tačiau matome, kad tai yra priimtinas sprendimas tiek mūsų darbuotojams, tiek svečiams“, – komentavo „Delano“ vykdančioji direktorė.
L. Nikonovaitė pritarė, kad, atsiskaitant grynaisiais, arbatpinigių buvo paliekama daugiau.
Todėl, pasak jos, įmonė turėtų pasirūpinti savo darbuotojais ir įdiegti technologines priemones arbatpinigiams surinkti, kadangi dėl jų situacija po truputį taisosi.
„Nors pradžioje kritimas buvo drastiškas, dabar daugelis jau žino apie tokią galimybę ir ja naudojasi. Po truputį didesnius miestus vejasi ir regionai.
Anksčiau, labiau „pataupydami“, dabar jau supranta, kad aptarnavimas yra specifinė paslauga, kuriai reikia abipusės pagarbos“, – dėstė „Amber food“ rinkodaros vadovė.
Kas palieka mažiau ar daugiau arbatpinigių
L. Nikonovaitė neslėpė, kad mažiau pinigų turintis jaunimas arbatpinigių palieka mažiau, o vyresni žmonės labiau vertina rūpestį, atjaučia ištisai „ant kojų“ dirbančius padavėjus, todėl mielai atsidėkoja.
Ji paminėjo, kad labai išsiskiria ir svečių iš užsienio požiūris: vienų kultūroje arbatpinigiai yra „privalomi“, kiti yra pratę, kad šis atlygis būtų papildomai įtrauktas į sąskaitą. O yra ir tokių, kuriems tai yra visiškai svetimas paprotys.
Tuo metu L. Bansevičienė pastebi, kad arbatpinigių kultūra Lietuvoje kasmet keičiasi į gerąją pusę: „Dažnai svečiai supranta, kokia tinkama arbatpinigių suma turėtų būti palikta.
Savaitgaliais mūsų svečiai dažniausiai lankosi su draugais ir šeimomis, todėl sąskaitos būna didesnės, atitinkamai ir arbatpinigių sumos taip pat didėja.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Koks čia išskirtinumas turi būti, tai visur palikinėkit už kiekvieną paslaugą.
