„Kurortų verslininkai, dažnai pašiepiami dėl pastovaus nepasitenkinimo sezono orais, šiais metais skųstis prasta vasara turėjo pilną teisę, – sako tarptautinės įmonių kreditingumą vertinančios įmonės „Creditreform Lietuva” direktorius Saulius Žilinskas, – kaip teigia meteorologai, birželio antrąjį ir trečiąjį dešimtadienius lydėjo žemesnė nei įprasta temperatūra, rugpjūčio antrasis dešimtadienis taip pat buvo vėsesnis nei vidutiniškai.
Dienų, kai prie jūros esantys poilsiautojai galėjo be rizikos sveikatai išsinerti iš viršutinių drabužių, buvo tik keletas. „Amerikietiškus orų kalnelius” atspindi ir maitinimo sektoriaus rezultatai.”
Daugiausiai bankrutuojančių – sostinėje ir pajūryje
Remiantis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) duomenimis, iki rugpjūčio pabaigos bankroto procedūras pradėjo 19 maitinimo veiklą vykdžiusių įmonių. Vien šiose įmonėse jau prarastos 106 darbo vietos, palyginus metų pradžios ir dabartinius skaičius.
Didžiausias bankrutuojančių įmonių skaičius fiksuotas sostinėje ir pajūryje: Vilniuje ir Klaipėdoje – po 4, Kaune – 3, Vilniaus rajone ir Neringoje – 2. Taip pat registruoti atvejai Panevėžyje, Birštone ir Klaipėdos bei Jonavos rajonuose.
Tarp bankrutuojančių – daugiau ar mažiau pažįstami vardai: Vilniuje – bendrovės „45 minutės“, „Jungtinės maitinimo pajėgos“, „ACL Horeca“; Klaipėdoje – „Bono grupė“, „Toli namai“, „Nivela“; Kaune – „I&S grill“, „Deirus“; Vilniaus rajone – „Elito maisto grupė “, „Gardė“; taip pat „Smiltelės valgiai“ Panevėžyje; „Nidos pastogė“ Neringoje ir kt.
Iš rinkos traukėsi ir mažos, ir stambesnės įmonės. Mažiausiųjų metinė apyvarta siekė vos 57–200 tūkst. eurų, tačiau rinkos negandų neatlaikė ir didesni žaidėjai – „45 minutės” dar 2024 m. turėjo daugiau nei 1 mln. , o „Toli namai“ - per 716 tūkst. eurų apyvartą.
Nemaža dalis įsiskolino valstybei
Dalis bankrutuojančių nemažai įsiskolino valstybei – skolos „Sodrai” siekė nuo kelių šimtų iki keliolikos tūkstančių eurų.
Didžiausi įsipareigojimai vasaros pabaigoje fiksuoti Vilniaus ir Klaipėdos bendrovėse: „45 minutės” – 22,5 tūkst. eurų, „Jungtinės maitinimo pajėgos“ – 15,7 tūkst. eurų, „Toli namai“ – 14,4 tūkst. eurų.
Tik mažosios bendrijos „Grero“ ir „Narushi Nida” skolų neturėjo. Tuo metu „ACL Horeca“ skola labiau panaši į buhalterinę klaidą – 2,32 cento.
Bankrotai labiausiai palietė mažas ir vidutines įmones, kurios gyveno iš kasdienio lankytojų srauto ir neturėjo prastus orus ir menkus klientų srautus galinčios kompensuoti finansinės pagalvės.
„Galima su didele tikimybe prognozuoti, kad rudens ir žiemos mėnesiais bankrotų skaičius maitinimo sektoriuje dar išaugs, – sako „Creditreform Lietuva” direktorius, – priežastis – prastą vasarą išgyvenusios įmonės pajūryje ir kurortuose ne sezono metu gyvena iš vasarą sukaupto „riebaliuko”, o šiemet, panašu, kad gaunamų pajamų trūko padengti net sezono metu patiriamoms išlaidoms. Ką jau kalbėti apie rezervą, skirtą išgyventi iki naujo sezono. Tai ypač aktualu mažesniems miesteliams ir kurortams, kur vietinė paklausa ribota, o pagrindinės pajamos gaunamos šiltuoju metų laiku.”
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, vien per pirmuosius šešis šių metų mėnesius bankrutuojančiomis jau paskelbtos 48 kavines, restoranus ir kitas maitinimo įstaigas valdžiusios įmonės. Pernai metais per tą patį laikotarpį registruoti 28 bankrotai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
