Atsižvelgiant į nepavydėtinai susiklosčiusią padėtį pieno sektoriuje, Lietuva ir Latvija prašo paankstinti specialiosios paramos skyrimą iš ES šiam sektoriui 2009 metais.
2009 m. sausio 19 d. priimtas Tarybos reglamentas, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles. Jame numatyta, kad ES valstybės narės gali teikti specialiąją paramą ūkininkams tam tikrais atvejais:
• Siekdamos: paremti konkrečius ūkininkavimo metodus, kurie svarbūs aplinkos apsaugai ar gerinimui; pagerinti žemės ūkio produktų kokybę ir prekybą žemės ūkio produktais; taikyti pagerintus gyvūnų gerovės standartus; vykdyti žemės ūkio veiklą, susijusią su papildoma nauda žemės ūkiui ir aplinkai;
• Siekdamos pašalinti specifinius sunkumus, kuriuos patiria pieno, galvijienos, avienos, ožkienos ir ryžių sektoriuose veiklą vykdantys ūkininkai ekonomiškai ar ekologiškai pažeidžiamose vietovėse, arba tuose pačiuose sektoriuose taikantys ekonomiškai pažeidžiamus ūkininkavimo metodus;
• Vietovėse, kuriose vykdomos restruktūrizavimo ar plėtros programos siekiant užtikrinti, kad žemė nebūtų apleista, ar būtų pašalinti specifiniai sunkumai, kylantys tose vietovėse veiklą vykdantiems ūkininkams;
• Teikdamos įnašus pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokoms tam tikromis sąlygomis;
• Pasitelkdamos savitarpio pagalbos fondus gyvūnų ir augalų ligų bei su aplinka susijusių įvykių atvejais tam tikromis sąlygomis.
Reglamente teigiama, kad, siekiant pašalinti specifinius sunkumus, kuriuos patiria pieno, galvijienos, avienos, ožkienos ir ryžių sektoriuose veiklą vykdantys ūkininkai, parama teikiama išmokant metines papildomas išmokas, pavyzdžiui, išmokas už gyvulių vienetą ar išmokas už pievą.
Naujosios valstybės narės, taikančios vienkartinės išmokos už plotus schemą, gali nuspręsti nuo metų, einančių po sprendimo priėmimo (pvz. 2010 m., jei specialiosios paramos prašoma 2009 m.), panaudoti iki 10 proc. savo nacionalinių viršutinių ribų ūkininkams paremti. Specialioji parama, skirta pieno ir galvijienos sektoriams finansuoti, negali viršyti 3,5 proc. nacionalinės viršutinės ribos.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
