Anot pašnekovų, finansų įstaigos ir kiti įpareigoti subjektai turi atlikti tam tikrus specialiuosius veiksmus prieš pradedant dalykinius santykius su klientais ir visų tų santykių metu.
Lošiant nuotoliu privaloma atsidaryti lošimų sąskaitą, į kurią pinigus galima persivesti tik iš savo asmeninės sąskaitos – jos negalima pildyti grynaisiais ar kitų pinigais.
Vis tik, remiantis neseniai atlikta apklausa, nelegalių lošimų mastas internete siekia apie 25 proc. Dėl nelegalaus lošimų verslo valstybė praranda per 20 mln. eurų nesumokėtų mokesčių.
Nėra atsakingų lošimų sąraše?
Atsakingo lošimų verslo asociacijos (ALVA) vadovas Saulius Petravičius Š. Stepukonio atvejį vertina kaip vienos konkrečios lošimų bendrovės, banko ar mokėjimo įstaigos, o ne viso lošimų ir finansų sektoriaus problemas.
„Tiesa, svarbu paminėti, kad galimai praloštų pinigų skandale linksniuojama lošimo bendrovė „Olympic Casino Group Baltija“ nėra įtraukta į Atsakingo lošimo verslo asociacijos narių sąrašą.
Ši konkreti situacija yra ne finansų ar lošimų sektoriaus apskritai, bet pirmiausia konkrečių subjektų – „BaltCap“, konkretaus banko ar mokėjimo įstaigos, ir „Olympic Casino“ tyrimo objektas – ar minėti asmenys, institucijos laikėsi teisės aktų ir visų vidaus kontrolės reikalavimų, susijusių su pinigų plovimu?“ – komentavo jis.
Paklaustas, kaip tikrinama, ar asmuo nelošia svetimais pinigais, „Olympic Casino Group Baltija“ vadovas Tomas Palevičius atsakė, kad lošimų organizatoriams yra taikomi tokie patys arba panašūs Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme numatyti reikalavimai, kaip ir finansų įstaigoms.
„Lošimų organizatorius kiekvieną situaciją vertina individualiai ir gali, o tam tikrais atvejais ir privalo, paprašyti dokumentų, kurie leistų įsitikinti lošėjų lėšų kilmės teisėtumu.
Lygiai taip pat kaip bankai, lošimų organizatoriai iš lošėjų gali reikalauti dokumentų, pagrindžiančių lošimams naudojamų lėšų šaltinį. Tokie dokumentai gali būti mokesčių deklaracijos, pirkimų–pardavimo, dovanojimo, nuomos sutartys ir pan.“ – vardijo T. Palevičius.
Jo aiškinimu, visų dalyvaujančių lošimuose asmenų tapatybė, o kartu ir jų amžius, yra patikrinama asmeniui pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba tapatybę nustatant klientui fiziškai nedalyvaujant (nuotolinių būdu).
„Lošimų bendrovė kliento registracijos metu atlieka ir įstatymuose numatytas patikras, pavyzdžiui, yra tikrinama, ar asmens nėra apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre, politikoje dalyvaujančių fizinių asmenų sąrašuose, sankcijų ir kt.“ – tikino pašnekovas.
Kaip kontroliuojama, kad būtų lošiama tik savo pinigais?
„Betsafe“ vykdantysis direktorius Aurimas Šilys nurodė, kad kiekvienas asmuo, norintis dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, turi turėti lošimų sąskaitą.
Jo aiškinimu, tam, kad ją turėtum, reikia atlikti registraciją, tapatybės nustatymą ir sudaryti nuotolinio lošimo sutartį.
Kliento tapatybė nuotoliniu būdu gali būti nustatyta vienu iš Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 11 str. numatytų būdų.
Pašnekovas pabrėžė, kad kliento registracijos metu yra nustatomas ir asmens amžius.
Anot „Betsafe“ vykdančiojo direktoriaus, svetimus pinigus galima pralošti tik tuo atveju, jei pinigų suma nesukėlė įtarimo lošimų organizatoriui stebint kliento operacijas ir atitiko jo turimą informaciją apie klientą.
„Kilus įtarimui ar turint nepakankamai informacijos apie galimą kliento lėšų šaltinį, yra reikalaujama kliento pagrįsti lėšų kilmę. Įtartinos operacijos atveju ji gali būti stabdoma, informuojama Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.
Taip pat labai svarbu pabrėžti, kad klientas lošimų sąskaitą papildyti gali tik iš jam priklausančios mokėjimo sąskaitos. Papildyti lošimų sąskaitos iš kitam asmeniui priklausančios mokėjimo sąskaitos yra neįmanoma. Lošimų sąskaita taip pat negali būti papildyta grynaisiais pinigais“, – aiškino A. Šilys.
Klientų tikrinimas ir lošimų veiklos licencijos sustabdymas
S. Petravičiaus aiškinimu, pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą (PPTFPĮ) yra numatytas sąrašas ūkio subjektų, kuriems tenka pareigos ir atsakomybės atlikti tam tikrus specialiuosius veiksmus prieš pradedant dalykinius santykius su klientais ir visų tų santykių metu.
„Kas yra tie subjektai? Tai finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, kuriems yra priskiriami auditoriai, antstoliai, notarai, nekilnojamojo turto brokeriai, lošimus organizuojančios bendrovės, valiutų keityklos, investicinės bendrovės ir pan.
Lošimus organizuojančios bendrovės, kaip ir kiti įpareigotieji ūkio subjektai, privalo vykdyti savo veiklą taip, kad atitiktų PPTFPĮ ir įtartinų piniginių operacijų atpažinimo kriterijus. Tuo tikslu lošimų bendrovės turi vidaus kontrolės tvarkas, kuriomis remiantis valdo savo veiklos rizikas ir taip pat įgyvendina minėtų teisės aktų reikalavimus“, – dėstė ALVA vadovas.
Jis pridūrė, kad už PPTFPĮ pažeidimus bendrovės gresia didelės baudos, galimai ir lošimų veiklos licencijos sustabdymas ar panaikinimas.
Kalbėdamas apie Š. Stepunkonio atvejį ALVA atstovas pabrėžė, kad Lošimų priežiūros tarnybos atsakingo lošimo gairės buvo išleistos tik 2023 m. birželį ir nieko bendro neturi su šia konkrečia situacija, kurios pradžia siekia dar 2021 m. ar dar anksčiau.
Anot jo, pagal tas gaires stabdyti operacijų nebūtų galima, mat gairės skirtos supažindinti klientą, kas yra probleminis lošimas, atlikti savikontrolės testą, nurodyti, kas teikia pagalbą lošimo rizikų dėl savo elgesio turintiems asmenims.
S. Petravičius tikino, kad ši vienetinė situacija metė šešėlį ant viso lošimo sektoriaus, nors pastaruoju metu dedama labai daug pastangų jo atsakomybei didinti:
„Ir pirmiausia – iš pačių asociacijos narių, kurie nuolat beda pirštu į augančią šešėlinio lošimo sektoriaus dalį, o jį užkardyti įmanoma tik bendradarbiaujant su institucijomis ir gal net peržiūrint teisės aktus.“
Lošiant nelegaliai, pinigai gali pradingti
ALVA vadovas tikino, kad neseniai būtent jų užsakymu atlikta „Spinter“ apklausa parodė, jog nelegalių lošimų mastas internete siekia apie 25 proc.
Anot pašnekovo, buvo daug kartų akcentuota to žala tiek valstybei, tiek sektoriui, tiek vartotojams. O dabar aptarinėjamas atvejis tik dar kartą patvirtinta, kad lošimas tokiomis sumomis ne Lietuvoje licencijuotose lošimų svetainėse nelegalios rinkos mastą šalyje tik dar labiau didina.
Estijoje, pasak S. Petravičiaus, azartinių lošimų mokestis, palyginti su Lietuva, yra 75 proc. mažesnis, o ir estų lošimų reguliuotojai nedraudžia priimti lošėjus iš užsienio valstybių, t. y. ir Lietuvos:
„Tokioms bendrovėms veikti nelegaliai Lietuvoje „apsimoka“ ir jokie papildomi griežtinimai šalyje legaliai veikiančioms ir licencijas turinčioms bendrovėms nelegalios rinkos masto nepažabos, o jį tik dar labiau padidins.“
Pasak ALVA vadovo, legalus Lietuvoje registruotas verslas moka mokesčius, o nelegalus – ne. Šiandien, faktiniais duomenimis, valstybė praranda per 20 mln. eurų nesumokėtų mokesčių, o kitąmet ši suma pasieks ir 25 mln. eurų.
Dėl to, pasak S. Petravičiaus, nuogąstauja ir atsakingai versle dalyvaujančios įmonės, nes jos moka mokesčius, o turi konkuruoti su tomis, kurios dirba šešėlyje.
Galiausiai, anot vadovo, atsakomybė ir tinkamas užkardymas ir priežiūra labiausiai yra reikalinga patiems vartotojams.
„Į nelegalias svetaines pervesti pinigai gali dingti tą pačią minutę, kai jų sąskaitos dėl vienų ar kitų priežasčių bus užblokuotos, ir niekas negins žaidėjo teisių į jo pinigus. Taip pat nelegalių svetainių „nepasiekia“ ir sąmoningi žmonių norai atsisakyti priklausomybės lošimui, šešėlyje jie gali ir toliau lošti.
Asociacija ne kartą institucijoms buvo pateikusi informacijos apie šešėlines lošimų bendroves, jų veiklą ir lengvą prieinamumą, tačiau veiksmų nesulaukė“, – nurodė atstovas.
