Didelę kainą lėmė ribotas Latvijos ir Lietuvos energijos sistemų jungčių galingumas su kaimyninių šalių sistemomis bei išaugusios elektros energijos gamybos išlaidos abiejose šalyse dėl aukštos dujų kainos.
„Kai elektros energijos gamyba Latvijos ir Lietuvos kogeneracinėse stotyse pasiekia metų minimumą, ypač vasarą ir rudenį, ribotas perdavimo linijų su Estija galingumas neleidžia importuoti pigesnės elektros energijos iš Skandinavijos ir Estijos. Dėl šios priežasties elektros energija gaminama brangesnėse dujų elektrinėse kondensacijos režimu, o tai reiškia elektros kainų kilimą“, – sako Gatis Junghans, „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius.
Kadangi gamybos išlaidos praėjusiais metais 70 – 90 proc. viršijo Skandinavijos rinkos kainos lygį, dėl to kilo rinkos kaina Lietuvoje, kuri birželį – spalį vidutiniškai pasiekė 56,3 EUR/MWh, o tai 22 proc. daugiau nei Estijoje tuo pačiu metu. Vis dėlto, pasak G. Junghans, dėl Latvijoje ir Lietuvoje pastaraisiais metais eksploatuoti perduotų dujinių šiluminių elektrinių abi šalys yra pajėgios užtikrinti elektros tiekimą esant apribotam perdavimo tinklo galingumui ir tokiu būdu mažinti elektros energijos rinkos kainos augimą.
Didžiausia kaina praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuota spalį, kuomet vidutinė rinkos kaina viršijo 64,2 EUR/MWh. Lapkritį ir gruodį ji mažėjo 42 proc. ir vidutiniškai siekė 37,5 EUR/MWh. Kainų kritimą lėmė sumažėję perdavimo apribojimai, kurie gruodį prekybos galingumui leido augti 33 proc. iki 872 MW.
Pasak G. Junghans, dėl sumažėjusių perdavimo apribojimų gruodį elektros energijos kainos tarp Baltijos šalių supanašėjo – spalį Lietuvoje elektros energijos rinkos kainos vidutiniškai buvo 37 proc. aukštesnės nei Estijoje, o gruodį Lietuvos vidutinė rinkos kaina viršijo Estijos rinkos kainą tik 2 proc. Mažėjančią kainą lėmė dėl labai šiltos ir kritulių gausios žiemos Skandinavijos hidroelektrinių rezervuaruose padidėjęs vandens lygis ir dėl to suaktyvėjusi gamyba jose.
