• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prieš pirmą karantiną Lietuvoje į galimą pandemijos įtaką šalies ekonomikai dauguma žvelgė labai atsargiai, tačiau ekonomika atsilaikė kur kas geriau negu tikėtasi. Tačiau prognozuojama, kad paskutinį šių metų ketvirtį BVP bus maždaug 3,6 proc. mažesnis negu prieš metus.

Prieš pirmą karantiną Lietuvoje į galimą pandemijos įtaką šalies ekonomikai dauguma žvelgė labai atsargiai, tačiau ekonomika atsilaikė kur kas geriau negu tikėtasi. Tačiau prognozuojama, kad paskutinį šių metų ketvirtį BVP bus maždaug 3,6 proc. mažesnis negu prieš metus.

REKLAMA

Anot SEB banko ekonomistų, esant tokioms prielaidoms, šių metų BVP būtų 1,5 proc. mažesnis negu praėjusių metų – tai 0,2 proc. punkto mažesnis prognozuojamas rodiklis, negu buvo pateikta rugpjūtį. Kitų metų Lietuvos BVP augimo 3 proc. prognozė lieka nepakeista, tačiau gerinama 2022 metų prognozė iki 3,3 procento.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas lieka pakankamai atsargus dėl ekonomikos pokyčių kitų metų pradžioje ir neabejoja, kad metinis ekonomikos nuosmukis pirmą ketvirtį liks neigiamas. Daugiau vilčių teikia antrasis metų pusmetis, bet, kaip parodė šie metai, per pusmetį viskas gali vėl apsiversti aukštyn kojomis.

REKLAMA
REKLAMA

Dauguma prielaidų, kad šįkart karantinas yra švelnesnis ir žmonės labiau įprato prie ribojimų, yra pagrįsti. Tačiau realybė gali nustebinti, nes ši krizė yra epidemiologinė ir ekonomika turi taikytis prie tų reikalavimų, kurie būtini sumažinti žmonių netektis.

REKLAMA

„Didelę įtaką ekonomikos atsigavimui turės vakcinos atsiradimas prieinamumas", – sakė ekonomistas.

Tikisi lankstesnio valdžios požiūrio

Pasak ekonomisto, prasidėjus karantinui, nuo pandemijos nuostolių kenčiantis verslas vėl kreipiasi pagalbos į valstybę.

„Šalies valdžios sukauptos finansinės atsargos antrajai pandemijos bangai yra didelės. Rugsėjo pabaigoje šalies ižde ir komerciniuose bankuose valdžia laikė 8,4 mlrd. eurų indėlių ir, net atsižvelgiant į milijardą, atidėtą kitų metų pradžioje euroobligacijų emisijai refinansuoti, tai yra tikrai daug.

REKLAMA
REKLAMA

Panašu, kad šįkart valdžios parama bus tikslingesnė negu per pirmąją pandemijos bangą. Pirmiausia dėl to, kad veikiausiai nebus kartojami tam tikri sprendimai, padaryti pavasarį dėl skubėjimo ir baiminantis juodo scenarijaus. Antra, priešingai negu pavasarį, ant nosies nekabo jokie rinkimai", – komentavo T. Povilauskas.

Ekonomistui norėtųsi, kad šįkart valdžia nustatytų lankstesnį kiekvienos pagalbos priemonės pabaigos terminą, kad būtų lengviau nutraukti pagalbos priemonę, jeigu ekonominė padėtis gerėtų sparčiau, negu tikėtasi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Taip pat labai pasiteisina tos priemonės, kurios susietos su sumokėtų mokesčių dydžiu – taip skatinama lįsti iš šešėlio. Dar reikėtų vengti tokių priemonių, kurios laikomos trumpalaikėmis, bet vėliau jas atšaukti labai sudėtinga dėl gyventojų ar verslo pasipriešinimo – pavyzdžiui, laikinai sumažinus tam tikro mokesčio tarifą, vėliau jį grąžinti atgal yra be galo sunku. Geriau skirti tikslines subsidijas nukentėjusiems gyventojams ar verslui, nes tada ir tikslinius gavėjus pasiekianti parama gali būti didesnė", – pastebėjo T. Povilauskas.

REKLAMA

Verslai kenčia ne vienodai

Tačiau anot jo, antrasis karantinas ekonomikai lengvesnis, nes jo metu gali dirbti prekybos ir paslaugų sektoriai.

„Galime prisiminti, kad kovą ir balandį daugiausiai darbuotojų neteko prekybos įmonės, kurios daugiausiai skelbė ir prastovų. Dabar šis sektorius gali dirbti, tik, suprantama, apyvarta bus kuklesnė smarkiai kritus pirkėjų srautui.

Kita vertus, verslas daug labiau prisitaikė parduoti prekes internetu. Kovą ir balandį nemažai traukėsi pramonės ir transporto sektoriaus įmonės, bet ir spalis, ir lapkričio pradžia kol kas neprimena pavasario nuotaikų. Žinoma, iššūkių yra ir bus – kaip organizuoti gamybą, kai vis daugiau darbuotojų užsikrečia COVID-19, ar kaip pritraukti vairuotojų iš Baltarusijos ir Ukrainos", – komentavo T. Povilauskas.

REKLAMA

Anot jo, sudėtingesnė situacija laukia kitų sektorių.

„Maitinimo, apgyvendinimo, laisvalaikio pramogų sektoriai nedirba, jų darbuotojai prastovose. Šiuo metu 18 tūkst. darbuotojų prastovose. Tikėtina, kad šis skaičius augs iki 50 tūkst. Tačiau šis kaičius vis tiek bus mažesnis negu buvo per pirmąjį karantiną.

Prognozuojame, kad paskutinį metų ketvirtį nedarbas, kurį apskaičiuoja Statistikos departamentas, ketvirtą ketvirtį bus 9,8 proc., o sparčiau pradės mažėti metų viduryje – vidutinis metų nedarbas sieks 8,3 procento.", – aiškino T. Povilauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, „Sodros“ duomenys rodo, kad trečią ketvirtį algų augimas sugrįžo į lygmenį, buvusį prieš pandemiją. Žinoma, ketvirtą ketvirtį algos augs lėčiau, tačiau panašu, kad vėl labiausiai kentės mažesnes pajamas gaunantys asmenys. Nors ketvirtas ketvirtis kiek silpnesnis, šiemet vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius padidės 7 procentais.

„Prognozuojame, kad kitąmet vidutinis darbo užmokestis šalyje augs lėčiau negu šiemet – 4,5 procento. Tam didžiausią įtaką turės mažiau augsianti minimali mėnesio alga (didėja tikimybė, kad ji gali būti ir nekeičiama) ir lėčiau didėsiantis valstybės sektoriuje dirbančių asmenų darbo užmokestis", – sakė T. Povilauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų