„Sausį gamtinių dujų kainos yra mažesnės nei gruodį, tai jei nieko baisaus neatsitiks per likusias sausio dienas, tai gal ir šilumos kaina jau kovą bus mažesnė nei vasarį, nuo tada gali būti ir atskaitos taškas, kai metinė infliacija pradės mažėti“, – spaudos konferencijoje sakė ekonomistas.
SEB prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet bus 7,2 proc., o 2023 metais ji turėtų sumažėti iki 1,8 procento. Lapkritį prognozuota, kad infliacija augs atitinkamai iki 5,4 ir 2,3 procento.
„7,2 proc. infliacija paremta tais scenarijais, kad gamtinių dujų kaina mažėja ir trečią, ketvirtą ketvirtį būna 40-60 eurų už megavatvalandę ir neturime problemų su derliais“, – sakė T. Povilauskas.
„Nemažą piką infliacijai padarė ir maisto kainos. Buvo tam tikrų problemų ir su daržovių derliumi, jų kainos labai paaugo, problemos su grūdinėmis kultūromis pasaulyje. Jei vėl bus blogi derliai, tai, aišku, šitos prognozės yra pasenusios“, – pridūrė jis.
Be to, pasak T. Povilausko, jei kils konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos, o gamtinių dujų kaina bus aukšta, tuomet dabartinė prognozė bus per kukli.
Ekonomisto teigimu, metų pabaigoje dėl mažesnių energetinių išteklių kainų infliacija turėtų sulėtėti, tačiau grynoji infliacija, atmetus maisto ir energetinių išteklių kainas, liks dar pakankamai aukšta.