Populiarių naudotų automobilių savininkus vilioja tūkstantinėmis kompensacijomis

„Dyzelgeito“ skandalas – vienas didžiausių pastarojo dešimtmečio košmarų garsiausioms automobilių gamintojoms. Atskleista ne vienus metus egzistavusi CO2 emisijos klastojimo schema privertė įmones patuštinti pinigines ir sumokėti kompensacijas vairuotojams. Apie siūlymą atgauti pinigus užsimenama ir Lietuvoje, tačiau dalis advokatų tai pataria vertinti itin atidžiai.

Dar 2015 metais išaiškėjusi plataus masto „Vokswagen AG“ koncerno apgaulė, kuomet buvo klastojami dyzelinių automobilių taršos duomenys, atnešė milijardais skaičiuojamus nuostolius – pakenkta ne tik prekinio ženklo įvaizdžiui, tačiau taip pat sulaukta teisminių bylų, kurių metu tarptautinė verslo milžinė privalėjo sumokėti kompensacijas asmenims, įsigijusiems „Volkswagen“ markės automobilį. 

Be to, „Volkswagen AG“ koncernas, prisipažinęs apie maždaug 11 mln. transporto priemonių įdiegęs įrangą, kuri pateikia klaidingus taršos duomenis, automobilių savininkams leido pasirinkti – gauti kompensaciją, grąžinti įsigytą automobilį ar modifikuoti transporto priemonę taip, kad jos sistema atitiktų emisijai keliamus reikalavimus. 

Visgi Amerikos pavyzdys parodė, kad didžioji dalis vairuotojų mieliau rinkosi grąžinti transporto priemonę arba gauti kompensaciją. Tuo metu Europoje tokia pinigų grąžinimo praktika nebuvo vykdoma itin aktyviai, vietoje to automobiliuose įrengta sistema buvo modifikuojama taip, kad emisijos reikalavimai nepažeistų taisyklių. Tačiau net ir šiuo atveju vairuotojai viešojoje erdvėje skundėsi dėl padidėjusio variklio garso, taip pat teigta, kad po pakeitimų susidurta su tam tikrais transporto priemonės gedimais.

Tiesa, „dyzelgeito“ skandalas palietė ne tik „Volkswagen“ markės automobilius. Šiam koncernui priklauso „Audi“, „Škoda“ automobilių gamintojos, kurių transporto priemonėse taip pat buvo įdiegta įranga, pateikianti klaidingus emisijos rodmenis.

REKLAMA

Įvardijama, kad taršos skandalas daugiausiai palietė nuo 2005 iki 2015 gamintus dyzelinius variklius, tokius kaip: 1.6 TDI, 2.0 TDI, kai kurie 1.2 TDI bei 3.0 TDI.

Kiek vėliau vykdytą melagystę teko pripažinti ir kitoms transporto priemonių rinkos milžinėms, tarp kurių – Vokietijos automobilių gamintojos „Mercedes-Benz“, „Smart“, „BMW“ markės automobiliai.

Naudoti „Volkswagen“, „Audi“ ar BMW automobiliai jau daugelį metų Lietuvoje yra populiariausi tarp pirkėjų.

Gauti kompensacijas siūlo ir lietuviams

Apie galimybę parengti ieškinį automobilio gamintojui Vokietijos teisme dėl taršos klastojimo atvejo pasiūlė Estijos startuolis „Hugo legal“, bendradarbiaudamas su „Klauberg“ advokatų kontora, kurioje yra ir lietuvių advokatų.

Sukurtas teisės robotas leidžia automobilių savininkams pasitikrinti, ar jų automobilyje yra įdiegta emisijos rodmenis nuslepianti programinė įranga ir ar galima reikalauti kompensacijos iš gamintojo.

Startuolio atstovas Darius Lengvinas teigia, kad kompensacijos dydis priklauso nuo automobilio kainos ir nuvažiuotų kilometrų skaičiaus.

„Kompensacijos gali reikalauti tiek naujų, tiek naudotų automobilių savininkai. Pavyzdžiui, jeigu 2015 m. buvo įsigytas automobilis „Audi Q7“, kurio vertė buvo 75 tūkst. eurų, ir iki šiol automobilis nuvažiavo 75 tūkst. kilometrų, įvedus šią informaciją į „Hugo legal“ „Dieselgate“ robotą, jis pateiks atsakymą, kad didžiausia kompensacijos suma, kurią galima susigrąžinti iš gamintojo, yra 52 500 eurų.

Kitas pavyzdys – „Volkswagen Passat“, kurio pirkimo metu vertė buvo 30 tūkst. eurų, o jo rida šiuo metu yra 60 tūkst. km, pagal „Hugo legal“ skaičiavimą, jo savininkas gali reikalauti 22,8 tūkst. eurų kompensacijos. Abiem atvejais kompensacijos suma viršija dabartinę automobilio rinkos kainą“, – pranešime žiniasklaidai tąkart teigė jis.

REKLAMA

Naujienų portalui tv3.lt D. Lengvinas pridūrė, kad teisės robotu pasinaudojo apie 5 tūkst. Lietuvos gyventojų, o tuo metu Estijoje jau yra pareikštas ne vienas ieškinys.

Visgi, prieš teikiant ieškinį, vertėtų įvertinti, kad Vokietijos įstatymuose yra numatytas privalomas advokato atlygis ir teismo išlaidos, kurios siekia apie 4,1 tūkst. eurų. Be to, kiekvienas vairuotojas taip pat turi atsižvelgti, kad kai kuriais atvejais ieškinys gali būti atmestas.

„Dieselgate“ teisės robotu jau pasinaudojo arti 5 tūkst. Lietuvos gyventojų. 1,7 tūkst. iš jų turi teisę pareikšti reikalavimą automobilių gamintojui, o bendra galima reikalavimo vertė yra 13,5 mln. eurų. Kol kas Lietuvoje ir Estijoje dar tik vyksta procesai. Estijoje jau yra pareikšta daug ieškinių, nė vienas iš jų kol kas nėra atmestas, tačiau dar anksti daryti išvadas, kadangi Lietuvoje ieškiniai dar yra rengiami.

Teismo proceso metu tikrai gali būti paprašyta pateikti serviso išvadą dėl tikrosios automobilio ridos. Jeigu ji bus suklastota ir viršys šiuo metu apie 250 tūkst. kilometrų ribą (virš šios ridos ieškinio reikšti nebūtų galima), ieškinys gali būti atmestas.

Visą ieškinio rengimo procesą nuo pradžių iki galo veda mūsų partneriai – advokatų kontora „Klauberg Baltics“. Su jais yra pasirašomos visos reikiamos sutartys“, – kalbėjo startuolio atstovas.

Tokį pasiūlymą vertina atsargiai

Advokatas Šarūnas Jazukevičius pastebėjo, kad tokia teisminė praktika Vokietijoje išties egzistuoja, tačiau kiekvienu atveju vertėtų įvertinti minėtos paslaugos skirtingus kriterijus.

„Vokietijoje galima rasti informacijos apie tai, kad žala iš tikrųjų yra priteisiama. Dalis bylų išsprendžiama taikos sutartimi, daliai priteisia kompensaciją. Ieškinys yra vykdomas dėl automobilio grąžinimo. Kitaip tariant, yra apskaičiuojama nuvažiuota tam tikra rida nuo įsigijimo, grąžini automobilį ir gauni kompensaciją.

REKLAMA

Be jokios abejonės, dėl siūlomos paslaugos yra rizikų – tiesioginio kontakto nėra, o pinigus už advokato paslaugas, taip pat papildomą žyminį mokestį vis tiek reikia sumokėti. Jeigu tą procesą kažkas norėtų inicijuoti Vokietijoje, tai aš siūlyčiau tą daryti tiesiogiai bendraujant su vokiečių advokatais. Juo labiau kad čia nėra tas palengvintas variantas, tik tarpininkavimas. Reikia įvertinti, ar nurodytos sumos yra teisingos, ar ne, kokie yra tarpininkavimo mokesčiai.

Žinoma, negaliu sakyti nieko blogo, galbūt tokia platforma veikia, bet Lietuvoje vis tiek reikėtų pasirašyti sutartį su advokatu, kad jis turėtų teisę atstovauti. Jeigu ta praktika labai palanki vartotojams, automobilių pirkėjams, tai, matyt, automobilių gamintojas bus suinteresuotas taikiai spręsti tuos klausimus vien dėl to, kad išvengtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau reikia aiškiai žinoti, kokie tie žalos priteisimo kriterijai“, – kalbėjo pašnekovas.

Įžvelgia rizikas

Pašnekovas Š. Jazukevičius, vertindamas teisminio proceso galimas rizikas, pabrėžia, kad iš anksto, dar prieš pateikiant ieškinį, vertėtų pasverti, ar skundas bus pagrįstas.

„Visą laiką yra kažkokia rizika, kad vienoje situacijoje kompensacija bus priteisiama , kitoje – ne. Pavyzdžiui, aplinkybės skiriasi, jei automobilis yra nupirktas iš oficialaus pardavėjo Vokietijoje arba kai jis yra įsigyjamas iš neaiškaus pardavėjo Lietuvoje. Jeigu transporto priemonė įsigyta iš neoficialaus pardavėjo, tada iškyla klausimas, ar tikrai toks lietuvis galėtų pretenduoti ir gauti kompensaciją? Galbūt ir galėtų. Tačiau ar jis galėtų įrodyti automobilio vertę, ar vėliau nepasirodytų ridos klastojimo atvejų? Juk rida yra vienas iš elementų skiriant tam tikrą kompensaciją. 

Sumokėjus žyminį mokestį, gali būti, kad teigiamo rezultato nebus, todėl, sakyčiau, kad tas bendravimas turėtų būti tiesioginis – kalbant su advokatu, įvertinant tuos duomenis, juos pateikiant“, – pastebi Š. Jazukevičius.

REKLAMA

Advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ advokatas Egidijus Langys taip pat antrina, kad rizikų dėl ieškinio, parengto prieš automobilių gamintoją, galima atrasti ne vieną. 

Pasak advokato, tikėtina, kad galutinis ginčas gali baigtis taikos sutartimi, tačiau tai nereiškia, kad asmenys, pateikę ieškinius automobilių gamintojai, dėl to gaus transporto priemonės vertę viršijančias kompensacijas.

„Rizikų tikrai yra, bylos trunka ilgai. Nebus taip, kad per kelis mėnesius viskas pasibaigs. Taip pat nemanau, kad žyminis 4,1 tūkst. eurų mokestis, skiriama tam tikra dalis pinigų advokatui bus galutinė suma – gali kilti papildomų procedūrinių klausimų. 

Pernai vasarį nukentėjusiųjų asmenų grupė kreipėsi dėl kompensacijų, jiems buvo išmokėta apie 830 mln. eurų – nuo 1,5 iki 6,5 tūkst. eurų kiekvienam, tačiau toks teisminis procesas baigėsi taikos sutartimi, tad tai jokiu būdu nereiškia kaltės pripažinimo.

Šiuo atveju, ar tai būtų tas pats, nesakyčiau. Kad dėl kompensacijos besikreipiantys asmenys laimės, neatmestina, teismas tam tikrą dalį pinigų gali priteisti, nes taikos praktika jau yra, bet kiek priteis, sunku pasakyti. Gali būti ir taip, kad žmonės gaus mažiau, negu kad susimokėjo teisminiams procesams.

Reikia įvertinti tai, ar nebus taip, kad žmogus susimoka 4,1 tūkst. eurų, laimi byla ir jam sakys: taip, jūs teisus, bet gausite 2 tūkst. eurų kompensaciją. Šiuo atveju tai būtų principinis laimėjimas“, – įvertino E. Langys.


Rašyti komentarą...
N
Nataša
2021-02-27 15:38:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
Turiu volsvagen auto ir jis man gan patogus. Douk demesio ir remonto nereikalaujantis auto. O del to co2 manou neišpiktos valios gal kaškur nepastebeta klaida.
Atsakyti
0

r
rokas
2021-02-27 17:10:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
ar daug kas gavo kompensaciju
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų