Tuo metu, kai miesto galvos suka smegenis, kaip nuskriausti mažiausiai uždirbančius žmones, pinigai kabo miesto gatvėse. Ant reklaminių stendų.
Pajamų negauna
„Šiaulių naujienų“ skaičiavimu, sprendžiant iš to, kiek Šiauliuose yra reklaminio ploto, miesto biudžetas per dieną turėtų uždirbti iki pusantro tūkstančio litų. Per metus susidaro daugiau kaip pusės milijono litų suma. Tačiau Šiaulių savivaldybė per metus uždirba apie porą šimtų tūkstančių litų. O ir tų pačių neskuba išieškoti iš skolingų reklamos paslaugas teikiančių įmonių.
„Šiaulių naujienos“ dar vasario mėnesį rašė, kad dvi didžiausios įmonės - „Pramuštgalvis“ bei „Antroji reklamos ateljė“ su savo dukterine firma biudžetui buvo skolingos apie šimtą tūkstančių litų. Dar tuomet valdininkai teisinosi prieš pusmetį išsiuntę paraginimą susimokėti, tačiau tuo viskas ir baigėsi. Savivaldybės pateikti duomenys rodo, kad abi įmonės miesto biudžetui skolingos iki šiol.
Nuolaidžiauja skolininkams
Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistas, reklamos „prievaizdas“ Vilius Puronas sako surašęs šūsnį protokolų įmonėms, nesumokėjusioms už pakabintą reklamą. Tarp tokių reklamuotojų – ir šiauliečiai, ir kauniškiai ir vilniškiai. Tačiau šiauliečiai – išskirtiniai.
Tuo metu kai „Antrajai reklamos ateljė“ ir jos dukterinei firmai kabėjo neišieškota aštuoniasdešimties tūkstančių litų skola, šios įmonės reklamos stenduose puikavosi liberalcentristų, konservatorių, socdemų kandidatų į Savivaldybės tarybą veidukai. Sutapimas ar ne, tačiau ir tuometinis meras Genadijus Mikšys „Antrosios reklamos ateljė“ savininko Audriaus Kondroto vestuvėse piršleliu atšoko. Nors G. Mikšys dabar ne meras, tačiau valdžioje – išliko. Valdžioje ir socdemai su savo meru Justinu Sartausku, ir konservatoriai su Savivaldybės administracijos direktoriumi Vladu Damulevičiumi.
Miesto valdžia išliko labai geranoriška reklamuotojams. Beveik šimtą tūkstančių litų skolingoms likusioms įmonėms leista skolas išmokėti net iki 2014-ųjų metų. Po Seimo rinkimų ir įsibėgėjant naujiems savivaldybių tarybų rinkimams.
Beje, „Antrosios reklamos ateljė“ skolas miesto valdžia prisiminė tik po to, kai jas priminė „Šiaulių naujienos“.
Tvarka palanki stambiesiems
Šiauliuose lauko reklamos plotą nuomoja ne viena įmonė. Tačiau vienus palaikanti miesto valdžia spaudžia kitus.
Iki krizės, V. Purono duomenimis, Šiauliuose buvo 2,8 kvadratinio kilometro reklaminio ploto. Dabar liko apie 2,5 kvadratinio kilometro. Savivaldybės specialisto žodžiais, dalis reklamos paslaugas teikusių įmonių bankrutavo. Ir, galima įtarti, ne be pačios valdžios pagalbos.
Dešimtmetį bendrai Lietuvos ir Vokietijos įmonei, teikusiai lauko reklamos paslaugas, vadovavęs V. Puronas negaili kritikos dabar Šiauliuose galiojančiai mokesčių už lauko reklamą surinkimo tvarkai. Šią, mažoms lietuviško kapitalo įmonėms nepalankią, tvarką, specialisto žodžiais, „prastūmė“ stambios užsienio kompanijos.
Prieš pakabindamos lauko reklamą įmonės privalo iš anksto, avansu sumokėti mokesčius Savivaldybei. Kadangi pačios iš klientų pinigų dar nėra gavusios, privalo naudoti apyvartines lėšas, kurių per sunkmetį – ne prūdai.
Sukontroliuoti – neįmanoma
Dabar Šiaulių savivaldybėje rengiama nauja tvarka, tačiau V. Puronas apgailestauja, kad jo prie tvarkos rengimo neprileidžia. Savivaldybės tarnautojas siūlo neišradinėti dviračio ir dirbti taip, kaip dirbama civilizuotame Vakarų pasaulyje. Tai yra, pasirašant sutartis ir pinigus imant po to, kai reklama nukabinama.
„Žmonės su malonumu mokėtų, o aš muščiau tik apsileidusius arba žioplius“, - sako V. Puronas.
Dabar vienam žmogui sukontroliuoti kelis tūkstančius kvadratinių metrų reklamos ploto – fiziškai beveik neįmanoma. Pavyzdžiui, reklamos plotą nuomojanti įmonė sumoka už savaitę, tačiau reklama kabo žymiai ilgiau.
