Dar prieš naujos tvarkos įsigaliojimą Lietuvos bankas (LB) pažymėjo, kad atsiskaitymo sumų apvalinimas yra taikomas visose vietose, kuriose priimami grynieji pinigai.
Dėl šios naujovės prekių ir paslaugų kainos nepasikeitė – apvalinama tik galutinė pirkinių krepšelio suma, o apvalinimas taikomas tik atsiskaitant grynaisiais.
Pasirinkus už prekes atsiskaityti grynaisiais galutinė krepšelio suma yra apvalinama tokiu būdu: jei galutinė suma baigiasi 1 centu arba 2 centais, ji apvalinama žemyn iki 0 centų, jei baigiasi 3 arba 4 centais – aukštyn iki 5 centų.
Jei galutinė suma baigiasi 6 arba 7 centais, ji apvalinama žemyn iki 5 centų, o jei baigiasi 8 arba 9 centais – aukštyn iki 10 centų.
Pavyzdžiui, 10,21 euro suma yra suapvalinta iki 10,20 euro, o 10,24 – iki 10,25 euro.
Jei galutinė pirkinių krepšelio suma yra mažesnė nei 5 centai, apvalinimas netaikomas.
Taigi kaip šiuos pokyčius sekasi taikyti didžiausiems Lietuvos prekybos tinklams?
Viskas pagal planą
„Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė dalijosi, kad pokyčiams ruošėsi nuosekliai, todėl praėjus kelioms savaitėms matyti, kad apvalinimo procesas vyksta sklandžiai ir jokių nesusipratimų nekyla.
„Jau kurį laiką ruošėmės šiam pokyčiui, kad jis būtų įgyvendintas sklandžiai. Tiek Lietuvos bankas, tiek mes, patys prekybininkai, vykdėme aktyvią komunikaciją, kad įgyvendinus pokytį, viskas įvyktų sklandžiai.
Mūsų parduotuvių darbuotojai taip pat turėjo informacines sesijas, todėl prireikus, yra pasirengę padėti klientams ir atsakyti į kylančius klausimus apie apvalinimo sistemą“, – nurodė ji.
„Viskas vyksta sklandžiai, nes šiam pokyčiui ruošėmės gerokai iš anksto – paruošėme informacinę medžiagą, apmokėme darbuotojus ir pritaikėme kasas“, – pridėjo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
„Iki“, „Rimi“ ir „Norfa“ prekybos tinklų atstovai taip pat patvirtino, kad kainų apvalinimas parduotuvėse įgyvendinimas be jokių trikdžių.
„Apvalinimo pradžia „Iki“ prekybos tinkle buvo sklandi, pagal Lietuvos banko numatytas taisykles apvalinimas vyksta tiek reguliariose, tiek savitarnos kasose“, – dalijosi „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.
Pasak „Rimi Lietuva“ rinkodaros ir viešųjų ryšių vadovės Dalios Čenkienės, sklandų procesą užtikrinti padėjo aktyvi komunikacija prieš pokyčių įsigaliojimą, todėl ir nesusipratimų su pirkėjais kol kas nekilo.
Kai kuriems pirkėjams kyla klausimų
L. Skersytė pabrėžė, kad pirkėjai atrodo tinkamai susipažinę su pokyčiais, todėl tenka sulaukti tik pavienių klausimų.
Pasak jos, dažniausiai klientai teiraujasi apie atsiskaitymą 1 ir 2 centų monetomis bei plastikinių maišelių kainą.
„Dažniausiai klientams kyla klausimai, ar bus ir toliau galima atsiskaityti 1 ir 2 centų monetomis, tad norime priminti, kad atsiskaitymas yra galimas, šios monetos ir toliau išlieka apyvartoje ir tikrai yra priimamos visose mūsų parduotuvėse.
Taip pat vienas iš kylančių klausimų – ar keisis plastikinių maišelių, kurie šiuo metu kainuoja 1 centą, kaina, ir ar perkant porą maišelių suma bus apvalinama. Tai šiuo atveju verta atsiminti, kad krepšelio suma iki 5 centų nėra apvalinama“, – nurodė „Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė.
LB yra nurodęs, kad šiais pakeitimais siekiama sumažinti 1 euro cento ir 2 euro centų monetų, kurios dažnai pametamos arba nugula stalčiuose, naudojimą.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad 1 ir 2 centų monetos iš apyvartos nedingsta – jos ir toliau lieka teisėta atsiskaitymo priemonė. Tiesiog dėl apvalinimo jų kiekis apyvartoje ilgainiui natūraliai sumažės.
„Pirkėjai turėtų nesibaiminti, 1 ir 2 centų monetomis parduotuvėse galima atsiskaityti kaip ir anksčiau, tad nebūtina suskubti jų išleisti“, – akcentavo „Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.
Tuo metu tiems, kuriems kyla neaiškumų dėl vienkartinių plonų maišelių kainos, LB primena, kad jų kaina išlieka tokia pati, nes apvalinimas taikomas tik galutinei prekių krepšelio sumai.
„Taigi, jei žmogus pirktų tik 1 maišelį, kuris kainuoja 1 ct, jis mokėtų 1 ct. Jei pirktų tik 2 maišelius, mokėtų 2 ct. Jei pirktų 3 maišelius, mokėtų 3 ct. Jei pirktų 4 maišelius, mokėtų 4 ct. Tačiau, jei pirktų 6 maišelius, mokėtų 5 ct, pritaikius 1 ct apvalinimą“, – nurodė LB.
„Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė pabrėžė, kad sulaukė ir pavienių klientų užklausų dėl apvalinimo tvarkos, kai klientai teiravosi, kodėl apskritai yra taikomas apvalinimas.
Didžioji dalis atsiskaito kortele
„Lidl Lietuva“ atstovė atkreipė dėmesį, kad jų parduotuvėse didžioji dalis klientų atsiskaito kortelėmis, todėl labai dažnai apvalinimo taikyti net netenka.
„Kadangi šis apvalinimas yra taikomas tik atsiskaitant grynaisiais pinigais, mūsų tinkle jis aktualus tik atsiskaitant standartinėse kasose. Mūsų savitarnos kasose atsiskaitoma tik banko ar dovanų kortelėmis, tad pokyčio jose nėra.
Apskritai didžioji dauguma mūsų pirkėjų atsiskaito mokėjimo kortele ar kitomis alternatyviomis mokėjimo priemonėmis, tad dažnais atvejais sumos apvalinimas nėra taikomas“, – nurodė L. Skersytė.
G. Kitovė pažymėjo, kad kol kol kas dar per anksti vertinti, ar šie pokyčiai galėjo paskatinti dar daugiau žmonių atsiskaitinėti kortelėmis.
„Šiuo metu reikšmingų pokyčių tikrai nematyti, tačiau ir iki pokyčio didžioji dalis pirkėjų rinkosi atsiskaityti būtent kortelėmis, o savitarnos kasose tas skaičius gali siekti ir iki 70 proc. klientų“, – dalijosi „Iki“ komunikacijos vadovė.
Kad klientų atsiskaitymo įpročiai būtų pasikeitė nepastebėjo ir „Maxima“ atstovė, tačiau ji pažymėjo, kad žmonės vis aktyviau pradėjo aukoti, įmesdami centus į parduotuvėse esančias aukų dėžutes.
Monetas gali parduoti
Taikant kainų apvalinimą nebelieka poreikio 1 ir 2 euro centų monetų iš naujo leisti į apyvartą, tad tikimasi, kad dalis apyvartoje esančių monetų grįš į banką.
Pabrėžiama, kad nemaža dalis monetų yra pametama, kita dalis suberiama į taupykles. LB duomenimis, 1 ir 2 centų monetų iki apvalinimo įvedimo apyvartoje buvo virš 300 mln. vienetų.
LB pasidalijo, koks procesas laukia iš apyvartos į banką sugrįžusių monetų.
„Padėjus taikyti apvalinimą, yra keletas galimybių, kaip panaudoti iš apyvartos grįžusias 1 ir 2 ct monetas: šalies centrinis bankas jas gali siūlyti įsigyti kitoms valstybėms, kuriose šios monetos aktyviai cirkuliuoja arba sunaikinti ir parduoti kaip metalo laužą. Sprendimas priklausys nuo grįžtančių monetų kiekio ir kitų centrinių bankų poreikio“, – pažymėjo LB.
Svarbu pabrėžti, kad monetas gyventojai nemokamai gali pasikeisti LB kasose.
Per 2024 metus LB iš viso atliko apie 29 tūkst. monetų keitimo į banknotus operacijų. Tuo metu vien per pirmąjį 2025 m. ketvirtį monetų keitimas į grynuosius pinigus atliktas apie 7,2 tūkst. kartų.
LB nurodo, kad didžioji dalis šios paslaugos klientų – verslo atstovai (paslaugas teikiančios įmonės). Visomis kitomis operacijomis, įskaitant ir monetų keitimą pervedant į sąskaitą, pasinaudota 6,8 tūkst. kartų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
