„Kaip reguliuotojas vis tik galvojame, kad buitiniams vartotojams turėtų būti sudaryta galimybė pasirinkti, kokią jis nori sistemą turėti – grynojo atsiskaitymo ar taip vadinamąją „net metering“ (dvipusės apskaitos – BNS). Dabar ministerijos siūlymas saulės atveju yra „net metering“, o vėjo – „net billing“. Mūsų supratimu, yra buitinių vartotojų aktyvių, kurie seka savo vartojimą, stengiasi elektros energiją vartoti tada, kai ji yra pigiausia, kaupti į kaupiklius, dalyvauti balansavimo rinkoje“, – komisijos posėdyje trečiadienį teigė R. Pocius.
Pasak jo, neturėtų būti sudaromi barjerai tiems vartotojams, kurie norėtų būti „net billing“ sistemoje, į ją ir pereiti. Dabar tokios galimybės nėra, bet VERT mano, kad turi būti liberali sistema ir vartotojui suteikti galimybę pasirinkti.
Energetikos ministerija Atsinaujinančių išteklių energetikos bei Elektros energetikos įstatymų pataisomis balandį pasiūlė keisti apskaitos modelį verslo įmonėms, gaminančioms ir vartojančioms elektrą, – jų į tinklą patiekta perteklinė energija būtų apskaitoma eurais, o ne kilovatvalandėmis. Šis modelis būtų taikomas ir tiems gamintojams, kurie naudoja vėjo elektrines ir kuriems suteiktas gaminančio vartotojo statusas.
Šį būdą taip pat galėtų pasirinkti ir energetinės bendrijos, aktyvūs vartotojai, bet nėra siūlomas buitiniams gaminantiems vartotojams, tai yra namų ūkiams.
Pagal šį modelį perteklinę elektrą tiekėjas parduoda biržoje, o už gautus pinigus vėliau nupirkta elektra grąžinama vartotojui.
Tuo metu saulės elektrines turintiems buitiniams gaminantiems vartotojams ir toliau bus taikomas dvipusės apskaitos („net metering“) apskaitos modelis. Pagal jį perteklinė bei nepanaudota elektra tiekiama į tinklus ir vėliau per kaupimo laiką susigrąžinama.
Advokatas Remigijus Bukėnas mano, jog skirtingos atsiskaitymo už vėjo ir saulės elektrinių į tinklą patiektą energiją tvarkos būti negali.
„Koks motyvas projekte buvo išskirti vėjo elektrines lyginant su saulės? Ar nekuriamas dirbtinai įstatymo rėmuose konkurencinis pranašumas saulės elektrinių vystytojams, kurių yra labai daug ir kurie yra labai stambūs. Jiems yra sukuriamas konkurencinis pranašumas lyginant su tais galbūt keliais šiai dienai labai mažais vėjo parkų vystytojais, kurie taip pat gamina elektros energiją buitiniams vartotojams“, – komisijoje svarstė jis.
Be kita ko, R. Bukėnas piktinosi energetikos viceministrės Daivos Garbaliauskaitės paaiškinimais esą vėjo elektrinės efektyvesnės ir tokiu būdu norima jas skatinti jungtis ne prie skirstymo, o prie perdavimo tinklo.
D. Garbaliauskaitė nurodė, kad grynojo atsiskaitymo būdas būtų taikomas vėjo elektrinėms visais atvejais.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė paprašė Konkurencijos tarybos išaiškinimo, ar taikant skirtingą atsiskaitymą nepažeidžiamos konkurencijos taisyklės.
„Turėtume sulaukti Konkurencijos tarybos atsakymo, ar nepažeidžiama konkurencija“, – komisijos posėdyje teigė L. Nagienė.
Paskelbus balsavimą paaiškėjo, kad dalyvauja per mažai komisijos narių, todėl sprendimų priimti negalima. Klausimo svarstymas bus tęsiamas kitame posėdyje. Komisijos vadovas Justinas Urbonavičius pažadėjo, kad jame bus prašoma dalyvauti Konkurencijos tarybos atstovus.
Dabar grynojo atsiskaitymo modelį Europoje taiko Vengrija, Slovėnija, Kroatija bei Graikija. Pavyzdžiui, Nyderlanduose ir Latvijoje taikomi abu modeliai arba pereinama prie „net billing“ sistemos.
