2009 m. trečią ketvirtį 122 mirusių būsimųjų pensininkų, papildomą pensijos dalį kaupusių pensijų fonduose, artimiesiems buvo išmokėta 0,84 mln. litų arba vidutiniškai po 6,9 tūkst. litų.
Iš viso nuo pensijų kaupimo sistemos starto 2004 m. pradžioje mirė 3,3 tūkstančiai pensijų fonduose lėšas senatvei kaupusių būsimųjų pensininkų, kurių artimiesiems iš viso išmokėta 5,8 mln. litų.
„Lėšų kaupimas senatvei pensijų fonduose turi didžiulį privalumą, lyginant su iki šiol mums įprasta valstybės socialinio draudimo sistema – asmeniui mirus, pinigai niekur nedingsta, bet yra paveldimi artimųjų. Sukauptoms sumoms fonduose sparčiai augant, jų išmokėjimas būsimojo pensininko mirties atveju artimiesiems bus pastebima paspirtis, ypač jeigu bus netenkama šeimos maitintojo“, - sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.
Pensijų fondai praneša, kad per pirmuosius dešimt 2009 metų mėnesių būsimieji pensininkai iš investicijų uždirbo maždaug 330 mln. litų. Ši suma būtų dar didesnė, jeigu nebūtų dukart sumažintos įmokos į pensijų fondus: nuo 5,5 iki 3 proc. 2009 metų pirmajam pusmečiui ir iki 2 proc. – 2009.07.01-2010.12.31 laikotarpiui.
Bendra antros pakopos pensijų fondų sukaupto turto vertė 2009 metų spalio 31 dieną buvo daugiau kaip 3 mlrd. litų.
Iš viso Lietuvoje yra beveik milijonas dirbančiųjų, kurie lėšas būimais pensijai kaupia 27 pensijų fonduose, kuriuos valdo 9 pensijų kaupimo bendrovės. Septynio iš jų yra investicijų valdymo įmonės, o likusios dvi – gyvybės draudimo bendrovės.
Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.