Ištuštėję ES paramos aruodai kaitina žemės ūkio technikos pardavimų rinką – traktorių perkama mažiau, o kombainų parkas prasiplėtė. Kombainų, traktorių ir žemės ūkio padargų pardavimo rinkose neramu, nes dar neaišku, koks bus Kaimo plėtros programos biudžetas 2014–2020 m. Net solidžių kompanijų atstovai pripažįsta, kad ūkininkams siūlo įsigyti ir mažai naudotų traktorių bei kombainų.
Smuko pardavimai
Naujos žemės ūkio technikos pardavėjams atėjo nelengvi laikai. Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (ŽŪMPRIS) duomenimis, 2012 m., palyginti su 2011-aisiais, gerokai smuko naujų traktorių pardavimai, o įtampa išlieka visuose žemės ūkio technikos segmentuose. Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento vyresnysis specialistas Vincas Andriuškevičius mano, kad naujos žemės ūkio technikos pardavimai šiais metais irgi turėtų mažėti. „Pavyzdžiui, 2011 m. nupirkta 1 222 nauji traktoriai, o 2012 m., sumažėjus ES paramai, – 935“, – argumentavo V.Andriuškevičius. Jis pabrėžė, kad, kitaip nei naujos žemės ūkio technikos pardavimai, naudotos žemės ūkio technikos pardavimai šoktelėjo į viršų. „Tačiau visa tai priklauso ne tik nuo ES paramos, įtakos turi ir kiti veiksniai“, – sakė V.Andriuškevičius. Beje, kai kurių specialistų teigimu, net solidžios kompanijos, anksčiau pardavinėjusios tik naujus kombainus ir traktorius, nespjauna į naudotos technikos pardavimą.
ŽŪMPRIS duomenimis, pernai žemės ūkyje ratinių traktorių (tiek naujų, tiek naudotų) papildomai užregistruota tik 3 374, o 2011 m. jų padaugėjo3 200. Traktorių parke yra per 127 tūkst. ratinių traktorių. Čia lyderių pozicijas užima „John Deere“, daugiau kaip du kartus lenkiantys „Case“ traktorius. Pabrėžtina, kad vikšrinių traktorių parkas Lietuvoje 2012 m. ne pasipildė, o sumažėjo 30 – iki 4 270.
Nežinomybė dėl ateities
„Ir mes pastebime, kad žemdirbiai jau pageidauja ir naudotų, 2–3 metų senumo mašinų“, – „Valstiečių laikraščiui“ prisipažino „Konekesko Lietuva“ Žemės ūkio technikos departamento vadovas Virginijus Apšega. Naudotos technikos pardavimus labiausiai skatina tai, kad kol kas neaišku, kiek lėšų bus skirta Kaimo plėtros programai 2014–2020 m. ES valstybės kol kas dėl galutinių sumų nesutaria, nors Lietuvai skirta pyrago dalis turėtų būti panaši, kaip ir 2007–2013 m.
„Paraiškos paramai gauti bus pradedamos rinkti tik 2014 m. viduryje, o pinigai ūkius pasieks geriausiu atveju 2015 m. pradžioje, tad dabar daugelis ūkininkų pirkti žemės ūkio technikos neplanuoja, laukia“, – dėstė vienas bendrovės „Kajovika“ vadovas Rimantas Adamavičius. „Kajovika“ prekiauja ir naujais, ir naudotais žemės ūkio padargais bei technika. Tarp bendrovės klientų populiaresni Lenkijos ir Italijos gamintojų produktai, skirti mažesniems ir vidutiniams ūkiams.
„Konekesko Lietuva“ Žemės ūkio technikos departamento vadovas V.Apšega pabrėžė, kad įmonė Lietuvoje neabejotinas lyderės pozicijas užima parduodama „Claas“ kombainus. Jie – populiariausi tarp ūkininkų. Dėl gero grūdų derliaus ūkininkų investicijos į kombainus 2012 m. gerokai išaugo. Pernai ŽŪMPRIS įregistravo beveik 1 300 javų kombainų (naujų ir naudotų), arba 20 proc. daugiau nei 2011 m.
Perka geresnės komplektacijos mašinas
Didieji žemės ūkio technikos pardavėjai atkreipia dėmesį į pokyčius, kuriems įtakos turėjo ištuštėję ES paramos aruodai. Prieš 3–4 metus 80 proc. ūkininkų techniką pirkdavo pasinaudodami ES parama ir tik 20 proc. – iš savo kapitalo. Dabar 60–70 proc. ūkininkų techniką perka tik iš savo lėšų.
Suomiškais „Valtros“ traktoriais, sėjamosiomis ir teleskopiniais krautuvais rinką pripildžiusios bendrovės „Rovaltra“ direktorius Romualdas Trainaitis teigė, kad šią tendenciją lėmė ir rekordinis 2012 m. grūdų derlius, ir pribrendęs supratimas, jog techniką ūkininkas perka žvelgdamas į ateitį. „Žmonės suvokia, kad perka sau ir už savo lėšas, todėl renkasi tokius daiktus, kurie jiems pravers ateityje, – atkreipė dėmesį R.Trainaitis. – Anksčiau žemdirbiai, gaudami ES paramą, stengdavosi nusipirkti kuklesnės komplektacijos ir kuo daugiau mašinų, o dabar jie renkasi didesnių galimybių komplektacijos ir galingesnius traktorius.“ Pavyzdžiui, anksčiau ūkininkai beveik nepirkdavo traktorių su galulaukės automatine sistema, o dabar jie pageidauja, kad būtų įdiegtos ne tik šios, bet ir kitos išmaniosios sistemos.
Šiemet „Rovaltra“ pardavė 54 traktorius, kuriuos ūkininkai įsigijo be jokios paramos. „Tai nėra blogas rezultatas. Gal 200 traktorių šiemet ir neparduosime, kaip būdavo prieš krizę, bet 120–130 tikrai parduosime“, – vylėsi R.Trainaitis. Jis neabejoja, kad ūkininkai, norintys įsigyti technikos, tikrai netaupys. Neoficialiais duomenimis, vien pernai grūdus auginę žemdirbiai papildomai gavo apie 1 mlrd. Lt pajamų. Iš jų bent 300 mln. Lt planavo išleisti šiemet šiuolaikiškoms žemės dirbimo mašinoms įsigyti.
Lauko dienas laiko praeities atgyvena
Lietuvoje bemaž 3–4 kartus daugiau nei traktorių ir kombainų kartu sudėjus yra įvairių žemės ūkio padargų, kultivatorių, purkštuvų ir kitokios ūkininkams būtinos technikos. Šiame segmente konkurencija tarp gamintojų ir pardavėjų gerokai didesnė. „Dėl jų įvairovės ir galimybių pardavėjams tenka pasukti galvą, – sakė „Horsch“ atstovybės Lietuvoje vadovas Nerijus Žukauskas. – Ūkininkai, pavažinėję po Europą, žino, kokios yra vienos ar kitos mašinos galimybės. Todėl dabar mieliau leidžiame pusdienį ūkininkui pasinaudoti technika, kad jis pamatytų ir įvertintų jos galimybes.“
Vien dėl šios priežasties „Horsch“ atsisakė rengti lauko dienas. N.Žukauskas lauko dienas pavadino praeitimi. „Pavyzdžiui, Vokietijoje surengiama 10 demonstravimų ūkiuose ir vėliau parduodamos 8 mašinos. Tad ir mes investuojame į tiesioginį bendradarbiavimą su ūkiais“, – pabrėžė jis.
Manoma, kad „Horsch“ atstovybei šie metai bus patys dosniausi. 2012 m. atstovybė Lietuvoje pardavė produkcijos už 4,5 mln. eurų (15,5 mln. Lt), o šiandien jau turi užsakymų už 5,5 mln. eurų (18,9 mln. Lt). Populiariausias gaminys – universali sėjamoji „Promto DC“. Ji populiariausia iš „Horsh“ produkcijos ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse.
KOMENTARAI
Nebereikia paramos
Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas
Nepasakyčiau, kad ūkininkams sudėtinga įsigyti naują techniką, kai šiek tiek sumažėjo ES parama. Jei ūkio balansas teigiamas, bankai be jokių problemų teikia kreditus, dabar labai palankios ir lizingo sąlygos. Tad jei yra ir savų lėšų, nusipirkti geros technikos nesudėtinga. Pavyzdžiui, mano ūkis, kuris nėra didelis (dirbame apie 400 ha žemės), technikai įsigyti skyrė 60 proc. savo lėšų, o 40 proc. pasiskolino. Įsigijome 10 metrų kultivatorių „Väderstad“, o už 600 tūkst. Lt nusipirkome naudotą traktorių „Challenger“. Lėšų pakako net ir savaeigiui purkštuvui (už 850 tūkst. Lt) įsigyti. Grūdininkams pastarieji dveji metai buvo palankūs, todėl Žemės ūkio ministerija iš 2007–2013 m. numatyto ES paramos biudžeto, skirto augalininkystei, dalį lėšų – 42 mln. Lt – atseikėjo gyvulininkystės ūkiams. Daugiau dėmesio gyvulininkystei bus ir ateityje. Jei parama technikai įsigyti sudarys 50 proc., nebus nė vieno nuskriausto. Pavyzdžiui, grūdų augintojai turi daugiau pinigų, todėl gali greičiau modernizuoti savo technikos parką, jiems nereikia paramos.
Štilio nėra
Ugnius Stančiauskas, „Lytagros“ komercijos direktorius
Šiemet mūsų pajamos už parduotą techniką ir suteiktas aptarnavimo paslaugas yra 10 proc. didesnės nei pernai. Jokio prekybos nuosmūkio nejaučiame. Per pirmąjį šių metų ketvirtį pardavėme nemažai ratinių traktorių. Suaktyvėjo ir kombainų „New Holland“, didesniems bei vidutiniams ūkiams skirtų CX serijos ir mažesniems ūkiams skirtų TC serijos kombainų pardavimai. Visa „Amazone“ technika – skutikliai, sėjamosios ir kt. – irgi pakankamai neblogai parduodama. Taigi, nesakyčiau, jog yra kažkoks štilis. Be to, tik apie 40 proc. ūkininkų techniką perka naudodamiesi ES parama. Visi kiti arba turi savų lėšų, arba pasiskolina iš bankų.
Gediminas Stanišauskas
