Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 16 909 093 Eur paramos lėšų. Iš viso KPP miško veisimui buvo numatyta per 50,4 mln. Eur. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, patvirtinta paramos suma – 43,2 mln. Eur, jau išmokėta – apie 35 mln. Eur. 2014–2020 m. laikotarpiu paramos lėšomis jau apželdintas apie 3,9 tūkst. ha plotas.
Miško valdytojai gali prašyti paramos miško veisimui, kuri teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Paraiškų, kurios priimamos elektroniniu būdu, laukiama nuo kovo 13 iki gegužės 31 d.
Ką reikia žinoti
Siekiantys paramos turi atsižvelgti, kad ne už visus želdinius galima tikėtis paramos.
Pagal veiklos sritį „Miško veisimas“ remiamas miško veisimas, įskaitant įveisto, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeisto miško atsodinimą (mokama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui) ir įveisto miško priežiūra, apsauga bei ugdymas.
Parama skiriama mokant vienkartinę miško įveisimo ir kasmetinę miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo kompensacinę išmoką.
„Paramos dydis priklauso nuo želdinių rūšinės sudėties. Įveisimo išmoka svyruoja nuo 1 246 iki 3 651 Eur už 1 ha. 12 metų mokamos kasmetinės miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos dydis svyruoja nuo 163 iki 433 Eur už 1 ha“, – aiškino Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išmokų už plotus skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Smilgaitytė.
Paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems želdinama žemė priklauso nuosavybės teise, taip pat ir savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.
Svarbu žinoti, kad parama teikiama veisiant mišką pirmą kartą žemėje, kurioje jis prieš tai neaugo. Tinkamas paramai – ne mažesnis kaip 0,5 ha plotas, išskyrus atvejus, kai veisiamas plotas ribojasi su esamu mišku.
Verta įsidėmėti, kad parama miško įveisimui neskiriama, jei sodinami trumpos rotacijos želdiniai, kalėdinės eglutės ir greitai augančių rūšių medžiai, skirti energijai gaminti, taip pat ir antrą kartą veisiant mišką tame pačiame plote. Neremiamas ir miško atkūrimas po pagrindinių kirtimų. Paramos nereikėtų tikėtis, jeigu miškas jau buvo pradėtas veisti ar įveistas iki paramos paraiškos pateikimo ir, jeigu projekte suprojektuotas želdinimo ir (arba) žėlimo plotas sudaro mažiau nei 70 procentų viso veisiamo ploto.
Želdinant greitai augančias medžių rūšis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti, o miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos nemokamos. Miško įveisimo išmoka nemokama už savaime mišku apaugusią (kai papildomai želdinti nereikia) žemę, šiuo atveju gali būti skiriama miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka, jei žėlinių vidutinis amžius yra iki 5 metų.
Pagrindiniai reikalavimai
Siekiant paramos būtina pateikti patvirtintą miško želdinimo ir žėlimo projektą, kuris atitiktų įgyvendinimo taisyklių nuostatas.
Reikalaujama, kad projektas būtų parengtas taip, jog želdinių rūšinėje sudėtyje būtų ne mažiau kaip 10 proc. lapuočių medžių rūšių; želdinių rūšinės sudėties formulėje būtų ne daugiau kaip 6 dalys ąžuolų ir (arba) 4 dalys liepų projektas turi būti parengtas vienam kadastriniam ir (arba) taksaciniam miško sklypui ar jo daliai (išskyrus atvejį, kai miškas veisiamas keliuose kadastriniuose ir (arba) taksaciniuose miško sklypuose, besiribojančiuose vienas su kitu); būtų suplanuota užsodinti tik vietinės kilmės medžių rūšimis (išskyrus greitai augančių medžių rūšių, kurių kilmės rajonai nenustatyti, plantacinius želdinius); atitiktų visus kitus priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.
Mažinama administracinė našta
Nuo praėjusių metų įsigaliojo naujos redakcijos Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos ir Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašai, pagal kuriuos mažėja reikalavimų tiems, kurie nori apauginti nenaudingą žemę mišku.
Veisiant iki 10 ha miško plotą nereikia rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ir atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai. Taip pat įtraukiant į miško žemės apskaitą iki 20 m. amžiaus medžių savaiminukais apaugusius plotus, nereikia pateikti leidimo veisti mišką.
Be to, įsigalioja „vieno langelio“ principas – naują mišką įveisti norinčiam žemės savininkui pakaks kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritorinį padalinį, o norinčiam išsaugoti besiformuojantį savaiminį mišką – į Valstybinę miškų tarnybą. Privačios žemės savininkui NŽT teritorinis skyrius dabar išduoda sprendimą dėl miško veisimo ne miško žemėje, anksčiau dėl to buvo išduodamas leidimas.
Kokias naujoves atnešė Strateginis planas
Miško įveisimui skirta parama miško valdytojai galės pasinaudoti ir įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (SP).
ŽŪM atstovė R. Smilgaitytė akcentavo, kokie pokyčiai laukia šiuo laikotarpiu: „2014–2020 m. miško įveisimas ir įveisto miško priežiūra remiama per vieną paramos priemonę, o miško atkūrimas po stichinės nelaimės – per kitą. SP laikotarpiu miško įveisimas ir atkūrimas bus remiamas per vieną paramos priemonę, o miško priežiūra ir apsauga – per kitą.“
2023–2027 m. mišo veisimui ir atkūrimui skirta 7 mln. Eur, miško priežiūrai ir apsaugai (įskaitant tęstinius įsipareigojimus) – 11 mln. Eur.
Dabar paramos lėšomis įveisusiems mišką įsipareigojimų laikotarpis trunka 12 metų, šiuo laiku mokant kasmetines išmokas; numatyta, kad įsipareigojimų laikotarpis miško priežiūrai trumpės, parama bus mokama iki 7-erių miško augimo metų.
Pabrėžtina tai, kad paramos miško priežiūrai iki 7-erių miško augimo metų galės kreiptis ir asmenys, atkūrę stichinės nelaimės pažeistą mišką. Dabartiniu laikotarpiu tokios galimybės nebuvo.
Dar vienas pokytis: naujuoju laikotarpiu galios reikalavimas, kad želdinių rūšinėje sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 20 proc. lapuočių medžių rūšių, o esamu laikotarpiu buvo 10 proc.
Išsamesnė informacija – www.nma.lt