Po šio svarstymo biudžeto projektas paskutiniams pataisymams dar kartą bus grąžintas Vyriausybei. Galiausiai Seimas turės dėl jo apsispręsti iki gruodžio pabaigos.
Kitas biudžeto svarstymas numatytas gruodžio 9 d.
Finansų ministerija planuoja, kad kitąmet valstybės biudžeto pajamos sudarys 13,86 mlrd. eurų, o išlaidos – 16,48 mlrd. eurų. Biudžeto deficitas sieks 2,62 mlrd. eurų. Šias lėšas teks skolintis.
Šias sumas perskaičiavus kiekvienam iš 2,77 mln. Lietuvos gyventojų, išeitų, kad biudžeto vidutinės pajamos iš vieno gyventojo kitąmet bus apie 5 tūkst. eurų, o kiekvienam gyventojui bus išmokėta vidutiniškai po 5,9 tūkst. eurų.
Naujų pasiūlymų už milijonus
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas tikino, kad kitų metų biudžetas yra „pensijų ir atlyginimų“ biudžetas.
Jis atkreipė dėmesį, kad jame numatytas algų kėlimas gydytojams, mokytojams, taip pat tiems, kas gauna minimaliąją mėnesinę algą. Ji nuo kitų metų augs nuo dabartinių 642 eurų iki 730 eurų. Be to, bus keliamos ir pensijos, išplečiamos vienišų asmenų išmokos.
Kita vertus, M. Majauskas taip pat pabrėžė, kad kompetentingos institucijos įspėja dėl galimo didesnio biudžeto deficito, nepakankamų tvarių pajamų šaltinių.
Komiteto pirmininkas pabrėžė, kad atskiri Seimo nariai ir parlamentiniai komitetai pasiūlė didinti biudžeto išlaidas papildomai didinti 674 mln. eurų. Tiesa, komitetas visus tokius pasiūlymus atmetė, nes didinti išlaidas buvo siūloma nenumatant tvarių pajamų šaltinių.
Tiesa, sportui, krašto apsaugai (Šiaulių sąjungai), bibliotekoms, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, kuri esą yra „auksinė karvė“, nuo kurios priklauso šešėlio mažinimas ir papildomos pajamos.
Vadovaujantis Seimo statutu po pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto išvadų posėdyje buvo pristatytos ir visų kitų komitetų išvados dėl kitų metų biudžeto.
Įžvelgė grėsmių dėl biudžeto vykdymo
Dėl kitų metų biudžeto projekto taip pat pasisakė ir visos parlamentinės frakcijos.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vardu kalbėjęs Algirdas Butkevičius pabrėžė, kad geri biudžeto rezultatai buvo pasiekti tik dėl to, kad daug pinigų išleista kovojant su koronaviruso pasekmėmis.
Jis įspėjo, kad valdžios sektoriaus finansai patirs įvairių grėsmių. Pavyzdžiui, biudžeto išlaidos auga greičiau nei bendrasis vidaus produktas, didėja struktūrinis fiskalinis deficitas, papildomos išlaidos nedengiamos tvariomis pajamomis.
„Ilgalaikis išlaidų didinimas būtų galimas, jei jų padengimui būtų numatyti įvairūs pajamų šaltiniai. Tačiau 2022 m. biudžeto projekte tvarūs pajamų šaltiniai nenumatyti“, – įspėjo A. Butkevičius.
Anot jo, kyla abejonių dėl kitų metų biudžeto pajamų įvykdymo, nes bendrasis vidaus produktas (BVP) augimas pastaruoju metu gerokai sulėtėjo.
Pasak A. Butkevičiau grėsmę kelia ir didėjanti infliacija. Metinė infliacija spalį siekė 8 proc., tačiau jos augimo pikas dar gali būti priešakyje.
Parlamentaras ragino 2022 m. pavasarį teikti įstatymų projektus, kuriais būtų užtikrintos papildomos biudžeto pajamos.
Neaišku, kam bus leidžiami pinigai
Darbo frakcijai atstovaujantis Vytautas Gapšys pastebėjo, kad kovai su pandemija skirti pinigai grįžta į biudžetą. Tačiau esą yra daug ir klaustukų.
Tarp tokių jis įvardijo įvairius rezervus, kurie viršija 1 mlrd. eurų. Tačiau visiškai neaišku, kam tiksliai šie pinigai bus išleisti.
„Jaučiamės taip, lyg perkant tortą, gauname miltų maišą ir mums bandytų paaiškinti, kad tortas bus be galo skanus. Gal ir taip. Bet šiandien to niekas garantuoti negali“, – aiškino V. Gapšys.
Jis taip pat apgailestavo, kad valdantieji neleidžia sparčiau didinti neapmokestinamojo pajamų dydžio, vaiko pinigų ir kitų išmokų, kurių augimą veikiausiai suvalgys augančios kainos.
Laisvės frakcijos atstovo Vytauto Mitalo, nuomone, biudžeto projektas yra neblogas, o Lietuvos ekonomika šiemet sukūrė stebuklą. Esą dabar matome, kad Lietuvos verslas sugeba sėkmingiau veikti negu kaimyninių šalių verslai.
Nepaisant to, V. Mitalas baiminosi, kad Lietuva gali užstrigti vidutinių pajamų spąstuose. Jis tikino norintis, kad šalis taptų sėkminga ir kitoms diktuotų tempą. Tam pasiekti esą reikalingos tinkamos investicijos į švietimą, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Valius Ąžuolas apgailestavo, kad rengdami projektą specialistai turėjo vykdyti politikų nurodymus. Jo nuomone, kitaip nei piešiama biudžeto projekte, abejotina ar visas bus taip gražu. Pavyzdžiui, jeigu pandemijai skirti pinigai sumažės, sumažės ir medikų atlyginimai.
V. Ąžuolas taip pat abejojo, ar didesni pinigai pasieks ir švietimo sistemą, kurios pertvarką jis pavadino mokyklų žudymu. Panaši padėtis esą yra ir krašto apsaugos sistemoje, iš kurios į kitas šalis jau bėga geri specialistai. Taip yra dėl to, kad per maža dalis lėšų skiriama darbuotojų darbo užmokesčiui.
Džiaugiasi, kad skirs daugiau pinigų algoms
Konservatorių vardu kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė. Jos teigimu, kitų metų biudžetas yra galimybių biudžetas. Anot jos, išnaudojant ekonominio augimo galimybes bus investuojamas į reikalingus pokyčius.
Ji atkreipė, kad biudžete daug dėmesio skiriama viešojo ir privataus sektoriaus darbuotojų pajamų didinimui.
Ministrė taip pat džiaugėsi, kad daugiau pajamų gaus ir pensininkai, be to, savarankiškesnės bus ir savivaldybės.
Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovaujantis Eudenijus Gentvilas sakė, kad biudžetas yra tvarus, jo deficitas esą mažinamas, taip pat mažėja valstybės skola.
Jis džiaugėsi, kad biudžete atsispindi ir partijų susitarimai. Pavyzdžiui, dėl krašto apsaugos, švietimo finansavimo. Jis džiaugėsi, kad didinami mokytojų, medikų atlyginimai.
