„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pritarė idėjai, kad reikėtų sukurti fondą, kuriame būtų laikomi pinigai krašto apsaugai.
„Tai svarbu, nes atsirastų daugiau techninių galimybių papildyti tą fondą ne tik pinigais, surenkamais iš padidintų mokesčių. Pavyzdžiui, tas fondas galėtų pilnėti iš valstybės valdomų įmonių dividentų. Galbūt tam fondui galėtų savanoriškai aukoti gyventojai ar įvairios įmonės“, – galimybes vardijo ekonomistas.
Anot jo, Lietuva turi vieną mažiausių skolų Europos sąjungoje.
„Ir kai trumpuoju laikotarpiu reikia padidinti krašto apsaugos finansavimą, tai galima padaryti ir didesnės skolos sąskaita. Nebūtina staigiai didinti mokesčių, tai gali sukelti ekonominį nuosmukį ir apskritai sumažinti mokestines pajamas biudžete.
Todėl tol, kol ekonomikos atsigavimas nėra labai tvarus, galime pasimokyti iš netinkamo Estijos pavyzdžio. Bandymai subalansuoti biudžetą didinant mokesčius sukelia ekonomikos nuosmukį ir biudžeto pajamos nedidėja“, – atkreipė dėmesį N. Mačiulis.
Pasak jo, valdžios svarstymai apie mokesčių didinimą turi būti labai atsargūs.
„Reikėtų neužmiršti alternatyvių šaltinių, iš kurių galima bent trumpuoju laikotarpiu padidinti krašto apsaugos finansavimą. Svarbu, kad tos mokestinės pajamos būtų kuo mažiau cikliškos.
Pavyzdžiui, pelno mokesčio didinimas turi didelę problemą, jis yra cikliškas. Jeigu būtų ekonomikos nuosmukis, įmonės neuždirbtų pelno, nebūtų ir pajamų į biudžetą. Todėl kai kurių partijų užsiciklinimas tik ties pelno mokesčiais yra rizikingas. Geriausia krašto apsauga yra ne tik tiesioginės investicijos į gynybos pramonę. Reikia, kad Lietuvoje kuo daugiau investuotų užsienio įmonių“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, jeigu Lietuvoje investuos stambios Vokietijos, JAV įmonės arba jeigu jos norės ginti Lietuvą, tai visada bus naudinga.
„O priešiškų valstybių noras pulti šalį, kurioje yra daug JAV ar Europos kapitalo, bus labai ribotas. Taip pat nereikėtų mokesčiais apkrauti tik stambių įmonių. Kaip tik reikėtų jas pritraukti investuoti Lietuvoje“, – pastebėjo N. Mačiulis.
Anot jo, galima apsvarstyti, kurių lengvatų galima atsisakyti arba pagalvoti apie naujus, pavyzdžiui, taršos ar cukraus mokesčius.
„Esu skaičiavęs, kad be didelių pastangų galima surinkti 100 mln. eurų iš cukraus mokesčio“, – sakė ekonomistas.
Jis siūlė nepamiršti, kad valstybė turi daug turto, kurį naudoja neefektyviai arba iš viso nenaudoja.
„Todėl, kol ekonomikos atsigavimas trapus, galima pagalvoti ne kokius mokesčius didinti, bet kokį parduoti turtą. Vien valstybės valdomos įmonės turi 8,4 mlrd. eurų kapitalą.
Taigi galimybių finansuoti krašto apsaugą yra daugiau, negu atrodo“, – komentavo ekonomistas.