Specialistai pasakoja, kodėl apskritai negalima palikti lapų savo sklype ir kokiu būdu yra su jais tvarkytis, nepažeidžiant taisyklių ir neužpuolant kenkėjams.
Kodėl lapus yra būtina sugrėbti ir išvežti?
Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romualdas Šeštakauskas pabrėžė, kad krentantys ir pūvantys medžių lapai gamtoje yra vienas iš pagrindinių dirvožemio formavimo šaltinių.
Anot jo, miškuose tai yra teigiamas procesas, kurio nederėtų trukdyti, tačiau soduose įsikišti reikia, mat sugrėbtose krūvose ar tiesiog paliktame lapų sluoksnyje susidaro palankios sąlygos parazitams ir visokių ligų sukelėjams veistis.
Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romasis Vaitekūnas pridūrė, kad palikus lapus savo sklype ten gali užsiveisti ir įvairūs graužikai, pvz., pelės, kadangi žiemodami po lapų krūva jie randa šilumą.
R. Šeštakausko teigimu, pavasarį, bundant gamtai, parazitai ir kiti ligų sukelėjai persikelia į neatsparius ligoms vaismedžius, tad nukenčia tiek vaismedžiai, tiek derlius.
„Po pūvančiais lapais labai iššunta veja, be to, ir pūvančių lapų sluoksnio estetinis vaizdas nepuošia aplinkos.
Tai, kas yra labai teigiama miške, visai priešingas poveikis yra sode, dekoratyviniams želdiniams ir vejoms“, – neslėpė sodininkų bendrijų atstovas.
Lapų kompostavimas – ką reikia žinoti?
Anot Vilniaus miesto savivaldybės atstovo Gabrielius Grubinsko, jei gyventojas turi galimybę savo valdomo sklypo ribose kompostuoti žaliąsias ir augalinės kilmės maisto atliekas, tą jis turėtų daryti kompostavimo dėžėje arba specialiai tam skirtoje sklypo vietoje:
„Tokia vieta ar dėžė privalo būti ne arčiau kaip 2 metrai nuo gretimo sklypo ribos. Atstumą nuo sklypo ribos galima mažinti tik turint rašytinį to sklypo naudotojo sutikimą.“
Vilniaus sodininkų pirmininkas papildė, kad paprastai gyventojai padaro tam tikrą duobę, sugrėbtus lapus sumaišo su durpėmis, užkasa žemėje, kompostuoja ir taip jie tampa trąšomis.
O Kauno susivienijimo pirmininkas pridūrė, kad savivaldybės visiems miesto, rajono ir sodų sklypams nemokamai išdalijo patogias nedidelio kiekio kompostavimui skirtas rulonines talpas.
Bendrovės „Kauno švara“ atstovė Kristina Parachomikienė pabrėžė, kad kompostavimas yra vienas efektyviausių atliekų tvarkymo būdų, leidžiantis saugiai tvarkyti biologiškai skaidžias atliekas, sugrąžinti vertingas maistines medžiagas į dirvą ir pagerinti dirvožemio struktūrą.
Kur dėti ir išvežti lapus, kad negrėstų 600 eurų bauda?
Jeigu galimybių kompostuoti sklypo ribose gyventojas neturi, tuomet surinktus medžių lapus reikėtų išvežti į žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę, nurodė G. Grubinskas.
Dar gyventojai gali užsisakyti „Ecoservice“ konteinerius, į kuriuos taip pat gali krauti lapus, o šie bus išvežami kas dvi savaites, pridūrė R. Vaitekūnas.
O „Kauno švara“ atstovė paminėjo, kad neturintiems galimybių kompostuoti lapus reikia vežti arba į minėtas aikšteles, arba užsisakyti lapams skirtų 1 m3 talpos didmaišių, kurių pernai buvo panaudota net 5 tūkst. vnt.
K. Parachomikienė patikino, kad didmaišius ir jų išvežimo paslaugą užsisakyti gali visi norintys (individualių namų gyventojai, daugiabučių bendrijos, įmonės, organizacijos ir t. t.), susisiekę tel. +370 614 15484 ar el. paštu [email protected].
Pašnekovė pabrėžė, kad kiekvieno žemės sklypo valdytojas yra atsakingas už atliekų surinkimą, išvežimą ir tvarkymą, tad, pvz., lapų prikimšti ir bet kur palikti juodi polietileniniai maišai yra viešosios tvarkos pažeidimas.
„Lapus griežtai draudžiama mesti į komunalinių atliekų ar kitus tam nepritaikytus konteinerius, taip pat palikti polietileniniuose maišuose šalia gatvės, šalia konteinerių, šalikelėse, kitose tam nepritaikytose vietose.
Pažeidus šias taisykles galima sulaukti baudos iki 600 eurų“, – pažymėjo „Kauno švara“ atstovė.
Lapų deginimas ir kokios baudos gresia
Kauno susivienijimo pirmininkas atkreipė dėmesį, kad tiems, kurie rudenį degina lapus, gali būti išrašyta ne tik bauda iki 230 eurų (arba iki 300 eurų juridiniams asmenims), bet gali tekti ir 100 eurų atlyginti aplinkai padarytą žalą.
„Tenka pripažinti, kad per dešimtmetį toks auklėjimas labai efektyviai sumažino taršą ir rudenį nebeskendi dūmuose nei sodai, nei gyvenvietės.
O, jei koks apsileidėlis paliko sode negrėbtus lapus, tai kitą vasarą pati gamta jam priminė vaismedžių ir daržų ligomis“, – kalbėjo R. Šeštakauskas.
Aplinkos apsaugos departamentas nurodė, kad dėl žolės deginimo 2023 m. gavo 4, o 2024 m. – 6 pranešimus.
Jo aiškinimu, sausą žolę, nendres, nukritusius lapus ir kt. lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtus į krūvas, ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių, nuolat stebint deginimą ir po jo ugniavietę užgesinant.
Departamentas papildė, kad dar 30–170 eurų baudas galima gauti savo žemėje pastebėjus ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą ir nesiėmus jokių priešgaisrinės apsaugos priemonių.
O ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas gali užtraukti 50–300 eurų baudą (juridiniams asmenims – 120–350 eurų).
Sodininkus puola invaziniai šliužai
Vilniaus sodininkų atstovas pripažino, kad visgi įprasta lapų tvarkymo – tiek savarankiško kompostavimo, tiek išvežimo – tvarka šiuo metu gali netikti ir turėtų iš esmės pasikeisti dėl sostinę puolančių invazinių šliužų.
Anot jo, šie šliužai yra itin kenkėjiški: ėda augalus, lapus, vaisius, viską naikina, o pačių šliužų nelesa jokie paukščiai, tad jie itin sparčiai veisiasi.
„Jau reikėtų rimto centrinės valdžios įsikišimo, investavimo, kad atsirastų koks nors tų šliužų išvežimas pagal grafiką ir rimtas pramoninis jų kompostavimas arba deginimas, kuris sklypuose nėra leidžiamas.
Šiuo metu sodininkai ar bendrijos po vieną kovoti prieš šiuos šliužus niekaip negali. O grėbiant juos kartu su lapais jie ten veisiasi ir toliau“, – neslėpė R. Vaitekūnas.
