Apibendrinus praėjusius metus paaiškėjo, kad konkurencija pensijų kaupimo sistemoje yra tokia pat ar net aštresnė nei judriojo ryšio rinkoje. Statistika rodo, kad 2013 metais 47,4 tūkst. arba 4,27% visų pensijų fondų dalyvių nusprendė pereiti į kitą pensijų kaupimo bendrovę. Palyginimui, pernai perkelta beveik 207 tūkst. judriojo ryšio numerių arba maždaug 4,18 proc. nuo bendro skaičiaus.
„Toks dalyvių aktyvumas rodo, jog Lietuvoje veikiančios 8 pensijų kaupimo bendrovės aktyviai konkuruoja ir stengiasi pasiekti geriausius investavimo rezultatus. Kaupimas senatvei yra ilgalaikis procesas, todėl sprendimai turi būti labai gerai apgalvoti, dalyviams visada rekomenduojame domėtis jų pasirinktos pensijų kaupimo bendrovės ir pensijų fondų veikla bei rezultatais“, - sakė Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.
Šiuo metu II pakopos pensijų fonduose kaupia 1,117 mln. dirbančiųjų, jų sąskaitose jau sukaupta apie 5,5 mlrd. litų. 2013 metais pensijų fonduose valdomas turtas vien dėl investicinės veiklos paaugo 4,28 proc.
Į pensiją išeinantiems fondų dalyviams arba artimiesiems, kaupusiųjų mirties atveju, 2013 metais išmokėta 44,52 mln. litų. Iš viso pensijų kaupimo bendrovės nuo savo veiklos pradžios 2004-aisiais beveik 28 tūkstančiams klientų išmokėjo 139,5 mln. litų.
2013 m. balandžio-lapkričio mėnesiais pensijų fondų dalyviai galėjo pasirinkti, kaip toliau jie norėtų kaupti senatvei. Daugiau kaip trečdalis visų pensijų fondų dalyvių, 352,5 tūkstančių kaupiančiųjų, savo senatvei sutiko mokėti papildomas įmokas savo lėšomis ir gauti papildomą valstybės įmoką, o prie jų prisijungė ir 56,5 tūkst. naujų pensijų fondų dalyvių. 684 tūkst. žmonių nusprendė likti su minimalia valstybės mokama įmoka, o likę 24 tūkst. dalyvių nusprendė stabdyti kaupimą.
