Pastaraisiais metais vis daugiau prekių įsigyjama per programėles, internetu arba iš antrų rankų. Toks pirkimo būdas leidžia sutaupyti, tačiau kartu kelia ir naujų rizikų.
Ekspertai pastebi, kad vis dažniau pirkėjams tenka susidurti su klastotėmis – nuo drabužių ir avalynės iki buitinės technikos ar net kosmetikos. Todėl pirkėjai, patikėję viliojančiomis kainomis, ne tik praranda pinigų, bet ir rizikuoja gauti nekokybiškų prekių.
Taigi, kaip nepakliūti į sukčių pinkles ir ką daryti, jei visgi įsigijote klastotę?
Sugeba padirbti net čekį
Skaitytoja Diana (vardas pakeistas) su portalu tv3.lt pasidalijo istorija, kaip per „Vinted“ platformą buvo apgauta ir įsigijo padirbinį.
Moteris pasakojo, kad norėdama sutaupyti per „Vinted“ platformą iš kito pardavėjo įsigijo garsaus prekinio ženklo „Apple“ ausines. Už jas ji mokėjo 70 eurų.
Skelbime buvo nurodyta, kad jos yra originalios, buvo pridėtas ir tai esą įrodantis įsigijimo čekis. Moteris ir perklausė pardavėjo, ar prekė tikrai autentiška ir gavusi teigiamą atsakymą, ausines įsigijo.
Visgi gavusi prekę pirkėja nutarė ją gerai apžiūrėti.
„Kai atėjo ausinės, šalia buvo supakuotas tas čekis, viskas atrodė normaliai, jau žadėjau spausti mygtuką „viskas gerai“ ir gerai, kad nepaspaudžiau. Būtų jam pervedę pinigus ir būčiau likusi mulkės vietoje.
Pakuotė iš pirmo žvilgsnio atrodė normaliai, ausinės taip pat, susijungė su telefonu kaip originalios. Tačiau kadangi esu „Apple“ fanė ir labai priekabi, kruopščiai apsižiūrėjau ausines. Radau neaiškius tarpukus, kurių šis prekinis ženklas sau tiesiog neleistų palikti, dėklas buvo kreivas, o galiausiai pastebėjau, kad ir šriftas ant ausinių dėžutės skiriasi nuo originalių“, – nurodė Diana.
Kai ji aptiko šiuos ženklus pradėjo dar labiau domėtis, ar tikrai įsigijo klastotę. Galiausiai Diana išsiaiškino, kad ją pardavėjas apgavo suklastodamas čekį, o pasirodo, tai padaryti nėra labai sunku. Į čekį yra įdedamas egzistuojantis įrangos kodas, todėl net tikrinant „Apple“ sistemose, rodytų, kad tokia įranga egzistuoja.
Vis dėlto galiausiai moteriai pavyko atgauti pinigus už suklastotą prekę.
„Pranešiau „Vinted“, tačiau pardavėjas iš pradžių nepasidavė, tvirtino, kad originalas bei siūlė kompensaciją. Vėliau pradėjau grasinti policija ir po trijų dienų galiausiai atgavau pinigus.
Rytoj eisiu pirkti originalias iš salono, bet nežinau, kada atsigausiu, kad negalima pasitikėt žmonėmis. Viskas buvo taip padaryta, kad eiliniam žmogui tikrai įtarimas nekiltų“, – dalijosi Diana.
Atsako ne platforma, o pardavėjai
Kaip komentare naujienų portalui tv3.lt pabrėžė „Vinted“, už tai, kad platformoje būtų pateikti, parduodami ir pirkėjams siunčiami tik autentiški daiktai, atitinkantys platformos naudojimosi sąlygas ir galiojančius įstatymus, yra atsakingi jų pardavėjai.
„Vinted“ griežtai draudžiama parduoti suklastotus / padirbtus daiktus, ir mes į tai žiūrime labai rimtai. Stengiamės imtis aktyvių priemonių (techninių bei procedūrinių, automatizuotų ir neautomatizuotų), kad laiku ir tinkamai reaguotume į suklastotų produktų pardavimą mūsų platformoje“, – komentavo bendrovė.
Vartotojų įkeliamos prekės yra tikrinamos. Bendrovė įvardijo, kad platformoje yra įdiegti dirbtinio intelekto sprendimai, kurie leidžia aktyviai identifikuoti netinkamas prekes ir atitinkamai reaguoti.
„Tokios priemonės gali veikti autonomiškai arba pranešti mūsų moderatoriams, kurie peržiūrės atvejį ir priims sprendimą dėl turinio pašalinimo“, – dalijosi „Vinted“.
Pataria naudotis saugumą užtikrinančiomis funkcijomis
Bendrovė pabrėžia, kad kiekvienas pirkimas, atliktas naudojant „Vinted“ mygtuką „Pirkti dabar“, apima pirkėjo apsaugos mokestį, kuris suteikia pirkėjams dvi dienas po pristatymo pranešti apie bet kokias problemas, susijusias su preke (pavyzdžiui, abejones dėl jos autentiškumo) – ar ji atrodo padirbta, ar neatitinka pardavėjo aprašymo.
Todėl vartotojams rekomenduojama naudotis šia funkcija, kadangi ji apsaugos pinigus, jei bus įsigytas padirbinys. Visgi tai nereiškia, kad bus galima piktnaudžiauti ir gražinti prekes vien dėl to, kad persigalvojote. Kiekvienam grąžinimui turi būti rimta priežastis, kuri dar yra nuodugniai ištiriama.
„Mūsų klientų aptarnavimo komanda kiekvieną atvejį tiria atskirai ir, prieš priimdama sprendimą dėl prekės ar pinigų grąžinimo, gali paprašyti daugiau informacijos“, – nurodė „Vinted“.
Taip pat, kaip papildomą saugumo priemonę nariai gali įsigyti papildomas prekės arba elektronikos prekės patikrinimo paslaugas, kurios užtikrina pasirinktų daiktų autentiškumo ir funkcionalumo įvertinimą.
Jei autentiškumo nustatyti nepavyksta, prekė grąžinama pardavėjui ir nebegali būti pakartotinai siūloma platformoje.
Bendrovė primena, kad nariai ir prekių ženklų savininkai visuomet gali tiesiogiai pranešti, kad pastebėjo įtartinus daiktus. Tokiais atvejais, yra apribojama arba visiškai užblokuojama taisyklės pažeidusio vartotojo paskyra.
„Mūsų Naudojimo sąlygos numato galimybę apriboti arba užblokuoti (ir be išankstinio įspėjimo) tų mūsų narių paskyras, kurie nuolat ignoruoja mūsų taisykles ir siūlo suklastotus daiktus.
Šios priemonės taip pat gali būti taikomos toms paskyroms, kurios, mūsų nuomone, yra susijusios su atitinkamu nariu arba yra jo valdomos“, – atkreipė dėmesį „Vinted“.
Bendrovė pataria, kaip išvengti padirbtų daiktų pirkimo:
- Įgykite kuo daugiau žinių apie pageidaujamą prekę, išsiaiškinkite, kaip daiktas turėtų atrodyti.
- Būkite atsargūs su pigesniais daiktais: jei sandoris atrodo pernelyg geras, kad būtų tikras, greičiausiai taip ir yra.
- Kritiškai vertinkite pateikiamus priedus / kvitus, jie taip pat gali būti padirbti.
- Atidžiai peržiūrėkite nuotraukas, paprašykite daugiau nuotraukų arba užduokite papildomų klausimų pardavėjui.
- Pirkite iš patikimų pardavėjų (patikrinkite jų profilį ir atsiliepimus).
- Jei įmanoma, naudokitės prekės patvirtinimo paslaugomis.
- Praneškite apie įtartinus daiktus ar narius platformai.
VVTAT pagelbėti negali?
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pasidalijo, jog nesulaukia daug Lietuvos vartotojų skundų dėl pirkimo „Vinted“ platformoje.
Kadangi sandoriai tarp dviejų fizinių asmenų nėra laikomi vartojimo sandoriais, todėl tokių skundų nagrinėjimas dažniausiai yra iš karto nutraukiamas.
Svarbu pabrėžti, kad „Vinted“ teikia tarpininkavimo paslaugas, kuriomis naudodamiesi fiziniai asmenys gali parduoti arba pirkti prekes. Šios paslaugos yra apibrėžtos bendrovės taisyklėse.
Vartotojai gali rinktis, ar naudotis platformos, kaip tarpininko paslaugomis. Jeigu vartotojai paslaugomis naudojasi, jie turi sutikti ir su taikomomis taisyklėmis. Žinoma, svarbu, kad Vinted, kaip paslaugos teikėjas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų. Taigi, „Vinted“ taisyklės neturi prieštarauti teisės aktų nuostatoms.
Tarnyba nurodė, kad jau yra teikusi bendrovei rekomendacijas dėl galimo klaidinimo nurodant pirkėjo apsaugos mokestį ir teikiant informaciją apie jį. Bendrovė atitinkamai šią informaciją koregavo.
Tačiau, anot VVTAT, daugiau skundų sulaukia jų Europos vartotojų centro padalinys, į kurį kreipiasi kitų ES valstybių narių vartotojai dėl pirkimo per „Vinted“.
„Pavyzdžiui, per šių metų pusmetį Europos vartotojų centras (EVC) gavo apie 200 skundų (daugiausiai iš Lenkijos vartotojų), kurie skundėsi dėl paskyrų blokavimo, mokėjimų, klaidinimo, sutarčių sąlygų, prekių nepristatymo ir pan. Šie skundai kol kas sprendžiasi tarpininkaujant EVC“, – nurodė VVTAT.
Prekybą klastotėmis tiria policija
Pasak VVTAT, nusikalstamą veiklą (konkrečiu atveju – galimai vykdomą prekybą padirbiniais / klastotėmis) tiria policija. Todėl dėl tokių atvejų reikėtų kreiptis būtent į ją.
„Svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymėtų prekių laikymas ar gabenimas komerciniais tikslais asmeniui užtraukia administracinę arba baudžiamąją atsakomybę“, – nurodė VVTAT.
Jeigu vartotojas įtaria, kad įsigijo klastotę, turėtų kreiptis į gamintoją ar jo atstovą, nes VVTAT neatlieka ekspertizės dėl prekių klastočių.
„Siekiant įsitikinti, ar konkretus gaminys nėra klastotė, vartotojai galėtų kreiptis ir pasiteirauti išsamesnės informacijos į konkretaus prekės ženklo gamintoją arba gamintojo atstovą Lietuvoje“, – dalijosi tarnyba.
VVTAT pabrėžia, kad dažniausiai vartotojai tokias prekes įsigyja socialiniuose tinkluose ar skelbimų portaluose. Dažnai tokių prekių pardavėjai būna ir įvairūs smulkūs verslai.
Todėl vartotojas, manantis, kad jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugos teikėją ir nurodyti savo reikalavimą.
Pardavėjas privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą.
Tuo atveju, jeigu verslininkas atsisako tenkinti vartotojo reikalavimą arba nepateikia motyvuoto atsakymo per nustatytą terminą, vartotojas turi teisę kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo alternatyvia (ne teismo) tvarka.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
