Kiek spartesniu BVP augimu pasižymėjo pirmasis ir trečiasis ketvirčiai, kai ekonomika augo atitinkamai 1,1 ir 1,2 proc., tuo metu antrąjį metų ketvirtį fiksuotas 0,3 proc. augimas, o ketvirtąjį metų ketvirtį – 0,9 proc.
Didžiausią – 1,5 procentinio punkto – teigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo paslaugų įmonių veiklos rezultatai, o pramonės ir statybos įmonės prie metinio BVP augimo prisidėjo po 0,4 procentinio punkto.
2024 m. labiausiai augo statybos įmonių (5,7 proc.) sukurta pridėtinė vertė, o žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, pramonės bei paslaugų įmonėse pridėtinė vertė augo panašiai – kiek daugiau nei po 2 procentus.
Metinė infliacija 2024-aisiais siekė 2,1 proc.
Lyginant 2023-iųjų ir 2024-ųjų gruodžio mėnesio duomenis, pernai Lietuvoje metinė infliacija sudarė 2,1 proc.
VDA duomenims, per 2024 m. vartojimo prekių kainos padidėjo 0,4 proc., paslaugų kainos – 6,1 proc.
2024 m. bendrą metinį kainų pokytį daugiausia lėmė viešbučių, kavinių ir restoranų teikiamų paslaugų kainų padidėjimas – 8,9 proc., su sveikatos priežiūra susijusių prekių ir paslaugų – 6,6 proc., švietimo paslaugų – 6,5 proc., alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių – 5,5 proc., ir būsto, vandens, elektros ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainų sumažėjimas – 3,6 proc.
2024 m. užfiksuotas energetinių prekių kainų mažėjimas – gamtinių dujų kainos sumažėjo 30,4 proc., kietojo kuro – 16 proc., elektros energijos – 12,6 proc., dyzelinių degalų – 3,5 proc., benzino – 2,6 proc., skystojo kuro – 2,2 proc. Tačiau 12,7 proc. pakilo suskystintų automobilinių dujų kainos bei 12,5 proc. – šilumos energijos ir suskystintų dujų maistui gaminti kainos.
Taip pat sparčiau augo rinkos kainos – valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus padidėjo 1 proc., rinkos kainos – 2,3 proc. (lyginant 2023 ir 2024 m. gruodžio duomenis).
Pramonės produkcijos vertė padidėjo
2024 m. visos pramonės produkcijos vertė palyginamosiomis kainomis sudarė 29,4 mlrd. eurų ir, lyginant su 2023 m., padidėjo 4 proc.
Per metus labiausiai padidėjo variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių – 26,2 proc., pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų – 24,5 proc., chemikalų ir chemijos produktų – 20,8 proc. gamybos produkcija.
Pernai labiausiai sumažėjo elektros įrangos – 21,1 proc., bei drabužių siuvimo – 12,3 proc., gamybos produkcija.
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 4,7 proc.
Mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų, įmonių apyvarta 2024 m. sudarė 15,3 mlrd. eurų ir, palyginti su 2023 m., padidėjo 4,7 proc. palyginamosiomis kainomis.
Per metus mažmeninė prekyba maisto prekėmis padidėjo 4,1 proc., ne maisto prekėmis – 5,6 proc., automobilių degalų mažmeninė prekyba – 4 proc.
Per metus maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta sumažėjo 6,9 proc. ir sudarė 1,1 mlrd. eurų.
Žemės ūkio produktų supirkimo kainos sumažėjo 2,6 proc.
Žemės ūkio produkcijos vertė 2024 m. padidėjo 3,7 proc., iš jų augalininkystės – 5,3 proc., gyvulininkystės – 0,8 proc.
Žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2024 m., lyginant su 2023-aisiais, sumažėjo 2,6 proc. Augalininkystės produktų supirkimo kainos sumažėjo 6,4 proc., o gyvulininkystės produktų supirkimo kainos padidėjo 4,2 proc.
Krovinių kelių transportu vežta daugiau, geležinkeliais – mažiau
Pasak VDA, visų transporto rūšių krovinių vežimo apyvarta 2024 m. padidėjo 4,1 proc., krovinių vežimas – 11,2 proc.
Bendroje krovinių vežimo apyvartoje didžiąją dalį sudaro kelių (91,7 proc.) ir geležinkelių transporto apyvarta (8,2 proc.). Kelių transporto vežimo apyvarta padidėjo 5,2 proc., krovinių vežimas – 17,3 proc., o geležinkelių transporto krovinių apyvarta sumažėjo – 6,4 proc., krovinių vežimas – 5,8 proc.
Krovinių perkrovimas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale 2024 m. padidėjo 6 proc. Keleivių srautas oro uostuose padidėjo 11,7 proc.
