Kadangi daugelį metų augo atlyginimai, o „Sodra“ surinkdavo daugiau pinigų nei išleisdavo, senatvės ir kitos pensijos buvo didinamos ir dešimtadaliu ar daugiau.
Tačiau jau netrukus tai gali pasibaigti. Jeigu įstatymai nesikeis, o padėtis darbo rinkoje ir demografinės tendencijos liks panašios, po kelių metų „Sodros“ biudžetas bus deficitinis.
Dėl to, pagal dabar galiojantį įstatymą, pensijos nebus indeksuojamos arba didinamos.
Trečiadienį tokios tendencijos pristatytos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete.
Pensijos didinamos, jeigu užtenka pinigų
Dabar galiojantis Socialinio draudimo pensijų įstatymas numato, kad senatvės ir kitos pensijos yra indeksuojamos, jeigu tai padarius planuojamos „Sodros“ išlaidos pensijoms neviršija planuojamų įplaukų iš įmokų pensijoms.
Be įprastinio indeksavimo įstatymas numato ir papildomą individualios pensijos dalies indeksavimą.
Tačiau su sąlyga, kad numatomas bendras (ne tik skirtas pensijoms) „Sodros“ biudžetas yra teigiamas. Kitaip tariant, jeigu ji surenka daugiau pinigų, negu išmoka gyventojams.
Kaip žinoma, „Sodros“ biudžetas priklauso nuo dviejų dalykų: 1) kiek žmonių ir kokio dydžio įmokas jai sumoka; 2) kiek daug žmonių ir kokio dydžio pensijas ar kitas išmokas iš jos gauna.
Lietuvoje vaikų gimsta ir užauga vis mažiau, dėl to dirbančių ir įmokas mokančių gyventojų taip pat mažėja.
Iš kitos pusės, pensininkų skaičius ir pensijos pastaruoju metu vis didėja. Be to, nuo 2026 m. nebus ilginamas pensinis amžius, tad pensininkų daugės dar greičiau.
Seime pristatytomis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prognozėmis, jeigu niekas nepasikeis, jau po 3–4 metų pensijoms bus išleidžiama daugiau pinigų, negu surenkama.
Taigi ir pagal galiojančią tvarką pensijos negalės būti indeksuojamos arba didinamos.
Geri laikai pensininkams ilgai netruks
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų grupės vadovė Inga Buškutė Seime aiškino, kad tokios prognozės yra skaičiuojamos atsižvelgiant į dabartinius teisės aktus ir numatomas demografines, kitas tendencijas.
Esą tokie dalykai, kaip, pavyzdžiui, galimas pensinio amžiaus didinimas, nebuvo vertinamas.
„Rezultatai vertintini labiau kaip tendencija, kas galėtų būti. Ir tuo pačiu noriu atkreipti dėmesį, kad, pasikeitus prielaidoms, pasikeitus kitokiai demografijai, tarkime, įdėjus kitokį gimstamumą, mirtingumą, kitokią gyvenimo trukmę, kitokias užimtumo prognozes, atitinkamai keistųsi rezultatai“, – aiškino grupės vadovė.
Vis dėlto ji įspėjo, kad, jeigu niekas nesikeis, jau artimiausiu metu pensijos nebus didinamos taip, kaip iki šiol.
„Tie geri laikai, kai dar turime galimybę šiek tiek sparčiau pensijas indeksuoti ar kaupti rezervus, yra gana trumpi, bent tiek, kiek mes matome – vos keleri metai.
Vėliau biudžetai „versis“ į kitą pusę ir palaikyti panašų pensijų lygį, kokį mes turime, pinigų reikės daugiau. Ir sprendimų vienokių ar kitokių reikės“, – prognozavo I. Buškutė.
Anot jos, tik papildomas pensijų kaupimas gali padėti išlaikyti panašų pensijų lygį.
Paprastai kalbant, žmonės turėtų mažiau pinigų leisti dabar ir atidėti juos ateičiai, jeigu nori, kad pensijos ir algos santykis išliktų bent toks, koks yra:
„Pensijų kaupimas yra svarbus įrankis išlaikyti panašų pensijų lygį, koks yra dabar.“
Skaičiai kalba patys už save
Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Martyno Šiurkaus teigimu, pateiktos projekcijos – aiškus signalas, kad kaupimas antrojoje pakopoje yra ateities saugiklis, ypač jaunajai kartai.
„Skaičiai kalba patys už save. Kaupimas šiandien reiškia ramesnę senatvę. Pavyzdžiui, jaunuoliams, neseniai įsiliejusiems į darbo rinką, jiems tapus pensininkais, remiantis dabartinėmis prognozėmis, bus galima užtikrinti apie 30 proc. atlyginimo siekiančią pensiją. Kaupiantiems antrojoje pakopoje – trečdaliu daugiau. Nauda – daugiau nei akivaizdi“, – sako M. Šiurkus.
Ilgalaikės demografijos projekcijos rodo, kad dėl mažo gimstamumo, ilgą laiką buvusios neigiamos neto migracijos bei pamažu ilgėsiančios gyvenimo trukmės pensijų sistema patirs vis didesnį spaudimą – kartu mažės dirbančiųjų ir daugės pagyvenusių asmenų.
Ministerija primena, kad kas 3 metus visos Europos sąjungos valstybės narės vertina savo pensijų sistemų finansinį tvarumą ir pensijų adekvatumą.
Atliktų projekcijų pagrindu yra rengiami du vienas kitą papildantys dokumentai: Visuomenės senėjimo ataskaita (Ageing report) ir Pensijų adekvatumo ataskaita (Adequacy report). Abi šios ataskaitos bus paskelbtos viešai pirmąjį šių metų pusmetį.
Pensijų projekcijos Lietuvai yra rengiamos naudojant Europos statistikos tarnybos (Eurostat) parengtas Lietuvos ilgalaikes demografines projekcijas iki 2070 metų (Europop 2023).
