Matyt, tai neturėtų stebinti, nes šiuo metu galiojanti tvarka nenumato tiesioginės priklausomybės tarp sumokėtų pensijų draudimo įmokų ir pačių pensijų dydžio.
Taip yra dėl to, kad darbuotojų sumokamos įmokos kiekvieną mėnesį yra verčiamos į apskaitos vienetus. O, išėjus į pensiją, sukauptų vienetų suma atverčiama atgal į pinigus.
Apskaitos vieneto vertė eurais yra dirbtinai sugalvota ir kasmet keičiama – iš dalies atsižvelgiant į bendrą algų augimą ir į tai, kiek „Sodra“ turi pinigų (t. y. kiek jų sumoka visi dirbantys).
Kitaip tariant, kiekvieno žmogaus individualią pensiją nemažai lemia dalykai, kurie nieko bendro neturi su jo paties mokamomis įmokomis.
Ir tai galioja kalbant ne tik apie individualiąją pensijos dalį. Bendroji jos dalis taip pat gali kelti daug klausimų, mat du skirtingi žmonės, pradirbę, pavyzdžiui, 15 metų ir 35 metus, gaus visiškai vienodo dydžio bazinę pensiją, nors jų sumokėtos įmokos ir gerokai skirsis.
Be to, šiuo metu pensijoms Lietuvoje skiriama daug mažiau lėšų nei kitose šalyse, jų santykis su vidutine alga – kur kas prastesnis nei daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių.
Matant šias negeroves, ne kartą buvo siūlyta dabartinę pensijų skaičiavimo tvarką keisti.
Naujausias toks pasiūlymas šią savaitę pristatytas Trišalėje taryboje, kurią sudaro darbuotojų, darbdavių ir valdžios atstovai.
Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka pristatė vadinamą virtualių sąskaitų (angl. notional defined contributions) sistemą, kurią palaiko ir ekonomistas Raimondas Kuodis, išrinktas į naują Seimą.
Skaičiuotų visus sumokėtus eurus
Kaip posėdyje kalbėjo R. Lazutka, kalbėti apie kitokį pensijų skaičiavimą reikėtų dėl to, kad Lietuvoje vyresnių žmonių gerovė, jų pajamos, palyginti su kitų gyventojų pajamomis, daug metų prastėja.
Be to, pasak jo, reikėtų didinti ir bendrą pensijų sistemos finansavimą.
Profesoriaus siūlomas naujas pensijų skaičiavimas iš dalies panašus į jų skaičiavimą kaupiant pensiją antrosios pakopos fonde.
Paprastai kalbant, visas sukauptas turtas padalijamas iš tiek mėnesių, kiek tikėtinai žmogus gyvens, ir atitinkama suma kas mėnesį išmokama kaip pensijų anuitetas.
Pavyzdžiui, žmogus į fondą per karjerą sumokėjo 18 tūkst. eurų, juos investuojant buvo uždirbta dar 2 tūkst. eurų kapitalo grąžos, o dabar bendrai jis turi sukaupęs 20 tūkst. eurų.
Tarkime, jo tikėtina gyvenimo trukmė išėjus į pensiją yra 10 metų arba 120 mėnesių. Tokiu atveju jam kas mėnesį bus mokamas 167 eurų dydžio pensijų anuitetas (20000:120=166,66).
Kaip didintų sukauptą sumą
Kitaip nei antrosios pakopos fondai, „Sodra“ iš gyventojų surinktų įmokų niekur neinvestuoja, nes jas visas išmoka išmokomis, o likusią dalį atideda į rezervą juodai dienai.
Tačiau, R. Lazutkos siūlymu, galėtų būti laikoma, kad žmogaus „Sodrai“ sumokami pinigai „kaupiami“ virtualioje jo sąskaitoje (ir sukaupti pinigai yra virtualūs, nes tikri pinigai čia ir dabar išmokami esamiems pensininkams).
Taip pat, panašiai kaip pensijų fondų atveju, jiems galėtų būti taikoma kapitalo grąža – pvz., 5 proc. ar kitoks įstatyme nustatytas dydis, pridedamas prie sumokėtos sumos (panašiai kaip indėlio palūkanos procentais).
Profesoriaus įsitikinimu, perėjimas prie naujo pensijų skaičiavimo nebūtų labai sudėtingas ir nepareikalautų daug išlaidų.
Naujoje sistemoje minėtą kapitalo grąžą būtų galima nustatyti įstatyme atsižvelgiant į tokius objektyvius kriterijus, kaip infliacija, vidutinio darbo užmokesčio ar bendrojo vidaus produkto pokytis.
Esą mažų pensijų problemą būtų galima spręsti įvedant visiems vienodą minimalią pensiją.
Galiausiai žmonės visada galėtų aiškiai matyti, kiek pinigų jau sukaupė, ir kokios išmokos gali tikėtis ateityje. Tokią informaciją galima būtų skelbti „Sodros“ asmeninėse paskyrose ar kartą per metus „kartu su kalėdiniu sveikinimu“.
Išsprendžia pensijų stažo problemą?
R. Lazutka atkreipia dėmesį, kad dabartinė pensijų sistema Lietuvoje ilgainiui kels vis didesnių keblumų dėl visuomenės senėjimo.
Vyresnių gyventojų skaičius didėja, ilgėja ir jų gyvenimo trukmė. Vadinasi, net nedidinant pačių pensijų, joms skiriamos sumos kasmet turės būti didinamos, nors darbingo amžiaus gyventojų ir mažėja.
Paprasčiausias būdas šiai problemai spręsti – tai pensinio amžiaus ilginimas. Tačiau toks žingsnis politiškai yra nepopuliarus ir dėl jo gali būti sunku sutarti.
Pasak profesoriaus, nauja virtualių sąskaitų pensijų sistema iš dalies leistų išvengti šios problemos.
Panašias sistemas turinčios valstybės gyventojų sukauptą virtualų kapitalą dalija iš didesnės tikėtinos gyvenimo trukmės.
Jeigu, kaip minėtame pavyzdyje, tas pats žmogus, sukaupęs 20 tūkst. eurų, gyventų ne 10, o 15 metų, jo kapitalas būtų dalijamas ne iš 120 mėnesių, o 180 mėnesių, dėl to jo pensija būtų ne 167 eurai, o 111 eurų.
Kita vertus, suprasdamas, kad padirbus ilgiau galima užsidirbti ir gerokai didesnę pensiją, žmogus gali būti labiau motyvuojamas vėliau baigti darbinę karjerą ir toliau kaupti pensijos kapitalą.
Kaip ten bebūtų, bent kol kas Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nesvarsto galimybės pereiti prie naujo pensijų skaičiavimo.
Visą R. Lazutkos pristatymą, kaip būtų galima keisti pensijas Lietuvoje, galima pamatyti šiame Trišalės tarybos posėdžio įraše (maždaug nuo 1 val. 26 min.):