Karantino laikotarpiu nemažai žmonių priprato apsipirkinėti internetu. Dėl šios priežasties Lietuvoje ėmė sparčiai populiarėti butikų verslas – išskirtinių drabužių ar aksesuarų parduotuvės.
Butikų veiklą dažnai reklamuoja influenceriai, rekomenduodami savo mėgstamas prekes, dalindamiesi puikia jų kokybe, plačiu pasirinkimu ir prieinamomis kainomis.
Kai kurie prieš pandemiją pradėję veikti butikai šiuo metu turi nuo 10 iki 80 tūkst. sekėjų ir užsiima tarptautine prekyba. Tačiau gauti pelną ir išsilaikyti itin konkurencingoje rinkoje – nelengva.
Pelnui reikia laiko
Drabužių parduotuvės „DAMboutiq“ įkūrėjos Akvilė ir Kamilė pasakoja, kad šį verslą kūrė ne tiek dėl pelno, kiek dėl savirealizacijos.
„Šį verslą įkūrėme kartu su sese, būdamos vaikų priežiūros atostogose. Tai bendras sesių projektas, iš hobio virtęs verslu. Tai – vienas jauniausių verslų šioje srityje“, – sako pašnekovės.
Butikas gyvuoja dar tik 6 mėnesius, tačiau jos pripažįsta, kad kaip augančiam verslui kiekvienas mėnuo yra lyg naujas rekordas, kuris ypatingai džiugina, kadangi tai parodo, kad verslas auga.
Parduotuvės atstovės atskleidžia, kad savo veiklą pradėjo vystyti besitraukiant pandemijai: „Pelną jau skaičiuojame, tačiau didžiąją dalį investuojame verslo augimui ir įvaizdžio kūrimui“.
Vis dėlto, taip sekasi ne visiems. Butikas „Dore“ taip pat atsirado neseniai. Jo įkūrėja teigia, kad kol kas dar pelno negauna – tam reikia laiko ir didesnės pasiūlos.
„Dar esame maži ir nauji, todėl sunkumai visur. Nuo drabužių parinkimo, jų pateikimo, Instagramo kūrimo, klientų atėjimo ir t.t. Bet tai gal labiau ne sunkumai, o pradžia, kuriai reikia laiko“, – atvirauja pašnekovė.
Verslo pradžios sunkumus jau seniai praėjęs rūbų butikas Birštone dalijasi kitais išbandymais. Jo įkūrėja ir vadovė Asta Daminaitė šiuo verslu užsiima jau 9-erius metus. Ji atkreipia dėmesį, kad šis laikotarpis – itin banguojantis pardavimų atžvilgiu.
A. Daminaitė prisimena, kad pandemijos pradžioje viskas buvo sustabdyta, todėl nebuvo ir pardavimų. Tačiau pradėjus rengti tiesioginius pardavimus Facebook platformoje pardavimai labai išaugo, nes žmonės norėjo suteikti sau malonumą.
Drabužių savikainai išaugus kainų nedidino?
Prasidėjus karui daugumas verslų vėl stojo.
„DAMboutiq“ įkūrėjos pažymi, kad tuo metu sustabdė prekių reklamą, todėl užsakymų skaičius buvo ženkliai sumažėjęs.
„Karo pradžioje, iš solidarumo Ukrainai, ne kainas leidome, o pristabdėme savo veiklą. Išjungėme visas reklamas, o gautą pelną iš grįžtančių klienčių paaukojome „Yellow and Blue“ organizacijai. Pastebėjome, kad per pastaruosius du mėnesius drabužių savikaina išaugo, tačiau mes kainų nedidinome“, – pažymi pašnekovės.
Tačiau jos pastebi, kad šiuo metu, artėjant vasarai, klientūra atsigavo.
„Mūsų pirkėjos yra savimi besirūpinančios damos. Atkeliavus pavasariui jos nori puoštis, atsinaujinti, todėl drabužių paklausa šiuo metu vėl yra išaugusi“, – sako butiko įkūrėjos.
Jos priduria, kad iš to gimė ir butiko pavadinimas: savo pirkėjas vadina Damomis, taigi taip atsirado „DAMboutiq“.
Deja, kainas palikti stabilias pavyko ne visiems.
Anot butiko „Dore“ atstovės, kainos padidėjo bent jau apie 20 proc.
„Prasidėjus neramumams pasaulyje, trumpam visi sustojome, tačiau greitai ir vėl gyvenome įprastai, todėl šiame versle didelės įtakos tai nepadarė“, – teigia ji.
Karo įtaką pajuto ir butikas Birštone.
Anot A. Daminaitės, prasidėjus karui vėl buvo sąstingis, bet po poros savaičių viskas grįžo į savo vėžes.
Paklausta apie kainas, butiko vadovė pripažįsta, kad kainos visuose sektoriuose kyla neišvengiamai: „Nebuvo nei pandemijos, nei karo, o kainos vis tiek kilo. Kainų kilimą lėmė kuro ir elektros kainų kilimas. Per paskutinius dvejus metus kainos pakilo apie 5–10 proc.“.
Rūbų verslas – konkurencingiausias Lietuvoje
Populiarėjant butikų verslui iškyla viena didelė problema – didėjanti konkurencija.
„Ar pelningas šis verslas? Trumpai atsakyti sunku, nes priklauso nuo daug veiksnių. Ar šiai dienai kurčiau rūbų verslą Birštone? Turbūt ne. Rūbų verslas šiai dienai tikriausiai yra konkurencingiausias verslas Lietuvoje. Nes tiek stacionarių parduotuvių, tiek internetinių parduotuvių, tiek socialinėje erdvėje užsiimančių šiuo verslu yra be galo daug“, – pripažįsta butiko Birštone įkūrėja.
Jos teigimu, daugeliu atvejų paklausa yra didesnė ten, kur yra daugiau žmonių, tad jos butikas – ne išimtis.
„Bet skųstis negalime, nes dirbame jau 9 metus, turime savo klientų ratą. Birštonas dėkingas tuo, kad yra kurortas, bet, deja, labai mažas. Be to, esame labai priklausomi nuo oro sąlygų: jei oras geras, tai ir svečių sulaukiame daugiau“, – teigia pašnekovė.
Ji tvirtina, kad šiuo metu populiariausi ir pelningiausi yra tiesioginiai pardavimai Facebook ir Instagram socialinėje erdvėje. Tai, anot A. Daminaitės, mažiausia investicija, mažos išlaidos, o pelno marža yra pakankamai didelė. Pašnekovė pasakoja, kad daug merginų tiesiogines transliacijas daro tiesiog iš savo namų, tad patalpų nuomos ar samdomų darbuotojų išlaidų nėra.
„Tad drąsiai galiu teigti, kad tokio tipo pardavimai yra labai pelningi“, – tvirtina A. Daminaitė.
„DAMboutiq“ atstovės taip pat pripažįsta, kad rinkoje jaučiama milžiniška konkurencija: „Neslėpsime, konkurencija tikrai didelė. Stengiamės išsiskirti ne mažiausiomis kainomis, bet kokybiškais ir kruopščiai atrinktais drabužiais, kurie tarnautų ne vieną sezoną“.
Siekiant nepasiduoti didelei konkurencijai parduotuvės savininkės tiekėjus renkasi atsakingai, o esant galimybei važiuoja su jais susipažinti gyvai ir išsirinkti būsimą kolekciją. Nes, anot butiko įkūrėjų, jų parduodami drabužiai turi būti ne tik stilingi, bet ir kokybiški.
Pašnekovės tiki, kad draugiškas ryšys su klientais – svarbiausias, norint įveikti konkurenciją. Jų teigimu, užsakymai visad būna pakuojami su meile, įdedamos nedidelės dovanėlės. Reguliariai rengiamais konkursais dovanomis palepinami ir sekėjai.
Geriausia reklama – iš lūpų į lūpas ir soc. tinklai
Pasak „DAMboutiq“ atstovių, didžiausias srautas klientų į elektronine butiko parduotuvę atkeliauja iš Facebook, nes reklamuojasi tik čia. O labiausiai džiugina grįžtančios pirkėjos: „Jų tikrai nemažai. Mums tai didžiausias įvertinimas“.
Akvilė ir Kamilė pasakoja, kad klientus pagrinde randa tik per soc. erdvę arba per kitų klientų rekomendacijas, gerus atsiliepimus. O influencerių paslaugomis šiuo metu nesinaudoja, nes didžioji dalis klienčių – sąmoningos pirkėjos, kurios nelabai pasitiki influencerių reklamuojamais produktais.
Taigi naujus klientus butikas atranda vykdant tiesioginius (live) pardavimus Facebook platformoje.
Savo klientūrą verslo pradžioje „Dore“ butikas taip pat gaudė soc. tinkluose.
„Pačioje pradžioje klientų daug nereikia tikėtis, viskam reikia laiko. Todėl padeda reklamos soc. tinkluose ir konkursai, kurių metu galima laimėti rūbelių. Kadangi dabar nemažai žmonių didelę dalį savo laisvo laiko praleidžia telefonuose, reklamos soc. tinkluose itin populiaru, norint sudominti klientą ir siekiant, kad kuo daugiau žmonių pamatytų siūlomas prekes“, – pasakoja parduotuvės įkūrėja.
Tačiau ji pažymi, kad vis dėlto geriausia reklama išlieka iš lūpų į lūpas.
Kalbėdama apie konkurenciją, pašnekovė teigia, kad savo parduotuvei atrenka prekes, kurios nėra „štampuojamos“ visuose butikuose, ir klientams siūlo įsigyti tai, ką pati norėtų nešioti. Dėl šios priežasties verslas nekonkuruoja.
Kai kuriems išlikti rinkoje nepavyko
Be konkurencijos versle vyrauja ir daug kitų sunkumų.
Butiko Birštone savininkė sako, kad pagrindinius sunkumus skirstytų į vidinius ir išorinius. Vidiniai, pasak jos, yra sunkiai perprantamos Facebook taisyklės ir žmogiškieji ištekliai rengiant bei vedant tiesiogines transliacijas. O išoriniai – tai tiekėjų kaita ir rūbų kokybės prastėjimas.
„Dar vienas iš sunkumų, tai, kaip ir minėjau pradžioje, labai didele konkurencija, dėl kurios pasiklysta klientai. Todėl kiek įmanoma stengiamės suprasti Facebook veikimo principą, samdome šios srities profesionalus. Taip pat stengiamės tiesiogiai bendradarbiauti su mūsų prekių gamintojais siekiant gauti kuo geriausią kokybę ir kainą“, – pasakoja A. Daminaitė.
Ir nors pagrindinis ginklas konkurencijai įveikti yra išskirtinumas, rinka kartais būna negailestinga.
„Deja, mes nebeturime butiko“, – sako grožio butiko „Women‘s Garage“ atstovė.
Ji pasakoja, kad šios parduotuvės konceptas buvo šiek tiek kitoks. Didžiulę drabužių dalį sudarė Lietuvos dizaineriai, kurių prekės, kaip žinoma, yra brangesnės nei „street fashion“ rūbai. O tai, anot butiko atstovės, prisidėjo prie mažo žmonių srauto, nes tai pirkiniai, kuriuos prieš perkant reikia gerai apgalvoti, jie nėra „ekspromtiniai“.