Tuo metu platformos „Bolt“ atstovas tikino, kad vairuotojai vertina galimybę dirbti savarankiškai kada nori, o jų mėnesinis uždarbis dažniausiai viršija 1000 eurų.
Skirtingi mokesčiai pagal miestą
Pavežėju platformoje „Bolt“ Klaipėdoje dirbantis Justinas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) teigė, kad vairuotojų darbas panašus į vergovę, dirbti tenka daug, bet uždarbis labai mažas.
„Turbūt pirmiausia reikia pradėti nuo to, kad vairuotojai norėdami dirbti pavežėjais turi registruoti individualią veiklą, taigi tampa mokesčių mokėtojais, moka 20 proc. nuo uždirbamų pajamų.
Tačiau tai dar ne viskas. Vairuotojai moka komisinį mokestį už programėlę ir jos naudojimąsi. Šis mokestis skiriasi priklausomai nuo miesto. Vilniuje ir Kaune jis siekia 20 proc., o mažesniuose miestuose, tokiuose kaip Alytus, Šiauliai ar Klaipėda – 10 proc.“, – pasakojo vyras.
Ano jo, taip pat reikia pridėti degalų išlaidas, automobilio eksploatacinius kaštus, mokesčius už plovyklą ir stovėjimą, jei nėra galimybės stovėti nemokamoje vietoje.
„Suskaičiavau, kad jeigu vairuotojas dirba nuosavu hibridiniu, ekonomišku ir retai gendančiu automobilių „Toyota Prius“, jam lieka apie 40 proc. Tačiau jeigu vietoje hibridinio automobilio vairuotojas renkasi įprastą, jam lieka 20 proc. Taip pat priklauso, ar jis važinėja ramiai ir ekonomiškai, ar tiesiog „skraido“ gatvėse.
Daug vairuotojų norėdami sutaupyti į automobilius montuoja dujų įrangą. Dujos yra ekologiškas ir ekonomiškas kuras, beveik dvigubai pigesnis nei benzinas“, – sakė Justinas.
Dar pasak jo, išsiėmęs individualią veiklą vykdantis asmuo tampa savo tarsi mažiuko verslo savininku.
„Jis pats turi tvarkyti mokesčius arba samdyti buhalterį. Tai dar vienos papildomos išlaidos“, – skaičiavo vyras.
Iš trumpos kelionės uždirba centus
Jis iš karto pateikė pavyzdį, kaip apskaičiuojamos vairuotojo pajamos.
„Jeigu keleivis už kelionę sumoka 10 eurų tai nėra vairuotojo grynosios pajamos. Iš jų platformai reikės sumokėti, 20 proc. Lieka 8 eurai. Tada atimame kuro sąnaudas, automobilio nusidėvėjimą ir mokesčius, kuriuos reikės sumokėti deklaravus pajamas, lieka viso labo tik 4 eurai, jeigu pavežėjas vairuoja ekonomišką automobilį, arba 2–3 eurai, jei vairuoja kitokį automobilį.
Tačiau juk ne visada keleiviai vyksta į ilgas keliones, už kurias moka 10 eurų. Jeigu kelionė kainuoja apie 2 eurus, tai vairuotojui lieka apie 0,30 euro. Gerai, jei iškvietimas netoli, keleivis laukia vos už kelių šimtų metrų, bet jei tenka jo važiuoti paimti kelis kilometrus, vairuotojas beveik nieko nebeuždirba“, – skundėsi Justinas.
Anot jo, kelionės kaina priklauso nuo programėlės algoritmų, kurie yra jautrūs keleivių užsakymų skaičiui. Kuo daugiau vienu metu keleivių kviečia pavežėjus, tuo brangesnė jų kelionė. Pasak Dariaus, įprastai įsėdimo mokestis siekia 0,80 euro, 1 km – 0,33 euro, o 1 min. - 0,12 euro. Tad 10 min. 2 km kelionė paprastai turėtų kainuoti apie 2,66 euro.
„Praktika rodo, kad neapsimoka pavežėju dirbti visą darbo dieną, esant įprastai kainodarai. Tai tiesiog automobilio gadinimas be uždarbio. Naujo automobilio šiai veiklai pirkti net neverta. Tačiau daugelis vairuotojų to neskaičiuoja, nemoka rinkti sąnaudų sąskaitų faktūrų, o kai užpildo metinę deklaraciją, kaip sakė vienas kolega, norisi verkti, jei lieka jėgų.
Tad vairuotojų kaita yra didžiulė. Dažniausiai aktyviai pavežėjas dirba pinigų neskaičiuojantys studentai. Matyt, jiems patinka važinėti už dyką. Dalis vairuotojų nuomoja automobilius iš autoparko, su visa „Bolt“ atributika, užrašais. Už šio automobilio panaudą vairuotojas moka 20 proc. Tad galima sakyti, kad atskaičius visus mokesčius jam nieko nebelieka“, – pasakojo Justinas.
Nori didesnių tarifų
Anot vairuotojo, didžiausia problema, maži tarifai ir nemokamas atvykimas iki kliento.
„Tarifai naktį, savaitgaliais, švenčių dienomis turėtų būti didesni. Jaučiuosi, tarsi kas gainiotų po miestą surinkti keleivių, tačiau už tai, kad nuvažiuoju jų paimti, niekas nemoka. Moka tik už nuvežimą į vietą. Skundžiausi „Bolt“ administracijai, jie patarė paskambinti keleiviui ir paklausti, kur jis vyks, jeigu neapsimoka keleivio neimti.
Tačiau juk patvirtinu užsakymą, nebegaliu jo užsisakyti. Buvo kartą atvejis, kai dirbau Klaipėdoje ir buvau vienintelis tuo metu važinėjantis vairuotojas. Keleivis išsikvietė, kad nuvesčiau į geležinkelio stotį, pamatęs, kad teks ilgai laukti užsakymą atmetė. Paskui vėl kvietė ir vėl atmesdavo pamatęs tą patį vairuotoją“, – pasakojo vyras.
Anot jo, visą dieną tiesiog neapsimoka laukti užsakymų.
„Yra buvę, kad Klaipėdoje keleivio tekdavo laukti ir pusantros valandos. Tad dabar prisijungiu tik piko valandomis, kai žinau, kad tikrai bus žmonių, kurie norės kažkur nuvykti“, – sakė Justinas.
Anot jo, įmonė klaidina žmonės reklamomis, kuriose teigiama, kad per valandą dirbant pavežėju galima uždirbti 16 eurų.
„Arba neseniai pasirodė nauja reklama, kur pasakojama, kad pensininkas dirbdamas pavežėju užsidirbo 3000 eurų per mėnesį. Bet atskaičius mokesčius jis galėjo uždirbti nuo 1200 iki 1500 eurų.
Iš tikrųjų vairuotojai sako, kad šis darbas yra vergovė. Todėl ne kasdien vairuojame, o tik tada, kai verta“, – sakė Justinas.
„Bolt“ tikino, kad vairuotojai vertina savarankiškumą
„Bolt“ pavežėjimo paslaugų operacijų vadovas Lietuvoje Nerijus Ravinis teigė, kad savarankiškai su „Bolt“ keleivius vežančių vairuotojų pajamos tiesiogiai priklauso nuo kelionės įkainio – būtent jis sudaro vairuotojo pajamas.
„Nuo šių pajamų vairuotojas moka „Bolt“ komisinį mokestį, individualios veiklos mokesčius valstybei ir patiria tam tikras veiklos sąnaudas (kurui ir panašiai). Komisinis mokestis vairuotojams sudaro nuo 10 iki 20 proc. pajamų ir priklauso nuo to, kuriame mieste pavežėjas užsiima šia veikla.
Mokesčiai valstybei ir patiriamos veiklos išlaidos gali sudaryti apie 30 proc. pajamų. Susumavus visas išlaidas ir jas atėmus iš pajamų pavežėjui vidutiniškai lieka apie 50 proc. nuo vykdant veiklą surinktos sumos“, – tikino N. Ravinis.
Anot jo, visi pavežėjai veikia individualios veiklos principu.
„Dauguma pavežėjų tai įvardija kaip vieną didžiausių veiklos su pavėžėjimo platforma privalumų, kadangi jie patys renkasi, kada ir kiek laiko vežti keleivius. Būtent dėl to nemaža dalis vairuotojų keleivius veža laisvalaikiu bei derina su kitomis darbinėmis veiklomis.
Pavėžėjimo paslaugų kaina yra dinaminė ir priklauso tik nuo to, koks vietovėje esančių pavežėjų ir juos kviečiančiųjų santykis. Kadangi pastaruoju metu pavėžėjimo paslaugos paklausa yra itin išaugusi, pavežėjų pajamos taip pat rekordiškai didelės. Pavyzdžiui, Vilniuje pavežėjai birželį per valandą vidutiniškai gavo apie 17 eurų pajamų“, – pasakojo pavežėjimo platformos atstovas.
Jo teigimu, tokiomis sąlygomis keleivius vežant 8 val. per dieną, per penkias dienas galima surinkti beveik 700 eurų pajamų, o per mėnesį, tarkime, per 20 d. d. susidaro apie 2,7 tūkst. eurų.
„Taigi, net išskaičiavus visus privalomus mokesčius, vairuotojai su pavežėjimo platforma turi galimybę solidžiai užsidirbti, šiuo atveju, vairuotojui lieka apie 1350 eurų gryno uždarbio“, – tikino N. Ravinis.
Jis patikslino, kad visose reklamose, kuriose skelbiamos pavežėjų pajamos, įvardijama, kad tokias sumas vairuotojai gauna neatskaičius mokesčių.
„Galutinis tikslus vairuotojų uždarbis neskelbiamas, kadangi jis priklauso nuo labai individualių faktorių, kurių mūsų sistema nemato, pavyzdžiui, nuo vairuotojų patiriamų išlaidų, kurios kiekvienam yra skirtingos dėl automobilio savybių ar net vairavimo ypatumų“, – komentavo N. Ravinis.
